Mieli kolegos,

Norėčiau kreiptis į kiekvieną iš Jūsų tiesiogiai. Dėl labai paprastos priežasties: tam, kad atvirai, be jokių slapukavimų, paaiškinčiau, kas ir kaip vyksta – bei užkirsčiau kelią įvairiems nepagrįstiems gandams, kurie jau sklinda statutinėse įstaigose.

Suprantu, kad šiuo metu susiduriate su precedento neturinčiais pokyčiais. Suprantu, kad gajūs stereotipai, esą dažnu atveju pokyčiai valstybėje yra formalūs, diskusija vyksta labiau dėl formos, o ne turinio. Suprantu pokyčių metu kylantį susierzinimą, tačiau turiu priminti, kad naujojo Vidaus tarnybos statuto priėmimas dar nereiškia, jog pokyčiai įvyks savaime.

Statutas – tai galimybė siekti tikslo. Sukurti patrauklias, orias tarnybos sąlygas vidaus reikalų sistemos įstaigose. Kaip ta galimybe pasinaudosime – ir ar apskritai pasinaudosime – priklauso nuo mūsų pačių. Kviečiu išnaudoti galimybę ir nebijoti nuolat keistis. Pasistengti atlikti namų darbus tam, kad vidaus tarnybos sistema būtų greitai ir efektyviai pertvarkyta iki kitų metų pradžios.

Tikslai – paprasti ir aiškūs. Trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu turi didėti pajamos, šis procesas turi būti tvarus. Turi didėti pareigūnų ir darbuotojų motyvacija, augti kiekvieno iš Jūsų gebėjimai priimti greitus ir reikalingus sprendimus, kad pagalba žmogui būtų kuo efektyvesnė ir greitesnė. Šių tikslų galime pasiekti: jei būsime vieningi, susitelkę, tarsimės, pasitikėsime vieni kitais, priimsime teisingus ir būtinus sprendimus.

Nepritarsiu pertvaroms ar pokyčiams, kurie nesusiję su keliamais tikslais. Pagrindinis principas, kuriuo kviečiu remtis inicijuojant ir įgyvendinant pokyčius - tiesioginė sąsaja su iškeltais tikslais. Taigi didesnės pajamos, aukštesnė motyvaciją ir gebėjimai.

Kaip žinote, darbą baigia VRM komisija, kurios užduotis – nustatyti sąrašą pareigybių, neatitinkančių statutinių pareigūnų sąvokos. Kalbant paprastai, yra sprendžiama, kurios pareigybės liks statutinėmis, o kurios – nebe.

Noriu užtikrinti, kad procesas buvo demokratiškas ir skaidrus. Vyko normalios, kartais ir pakankamai karštos, darbinės diskusijos. Niekas nieko nedarė „po stalu“. Nebuvo jokių išankstinių nuostatų. Nebuvo išskirtinių ar „labiau mylimų“.

Pagrindinis principas, kuriuo turi remtis išstatutinimas, mano nuomone, yra tas, kad tik pareigūnams būdingas garantijas ir atlygį gautų tiktai tie, kurie tiesiogiai vykdo pareigūno darbą: patruliuoja, gesina gaisrus, saugo pasienį, dirba įvykio vietose, tiria nusikaltimus ir pan.

Norime, kad būtų išgrynintas statutinio pareigūno statusas. Tada galėsime nustatyti ir suteikti šiems žmonėms didesnes garantijas bei atlygį už, natūralu, didesnę atsakomybę. Už tuos tarnybos ypatumus, kurie gula ant pareigūnų, nuolat ir betarpiškai ginančių, saugančių ir padedančių žmonėms. Saugančių valstybę ir jos demokratiją.

Noriu užtikrinti ir kitą dalyką: VRM pasirengusi kiekvieno pareigūno tarnybos klausimą prireikus spręsti individualiai. Kiekvienu atveju ieškoti ir rasti išeitį. Variantų yra: tai ir lygiaverčių statutinių pareigų pasiūlymas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, kitų statutinių pareigų pasiūlymas, taip pat perkėlimas į kadrų rezervą.

Kviečiu vadovus ir darbuotojus, kurie įgyvendins išstatutinimą, individualiai ir atsakingai spręsti kiekvieno darbuotojo atvejį. Privalome padaryti viską, kad neprarastume gabių, kvalifikuotų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kurie dirba administravimo padaliniuose. Kviečiu įsigilinti į kiekvieną atvejį, esant reikalui sudaryti individualius karjeros planus, pasinaudoti visomis Vidaus tarnybos statuto pereinamojo laikotarpio priemonėmis. Jei kyla klausimų, kviečiame kreiptis į atsakingus VRM specialistus, dalyvauti specialiai rengiamose diskusijose.

Norime ir turime rasti optimalius, subalansuotus sprendimus, kurie užtikrintų mūsų tikslų pasiekimą. Vienokia ar kitokia forma, vienose ar kitose pareigybėse mes visi ir toliau dirbsime visuomenei bei valstybei.

Pagarbiai,

Saulius Skvernelis