Navigacija
Bendraujame
Remėjai
UAB “Apastras”

Pajūrio regioninio parko direkcija

ŽYGIS ŽUVUSIO PASIENIEČIO GARBEI

Šiemet, minint 85-ąsias pasieniečio Jurgio Kybarto žuvimo metines, organizuotas puikus renginys - žygis pėsčiomis vaizdingais Neries upės krantais ir vietomis, kur 1920-1939 m. ėjo istorinė demarkacinė linija, skyrusi Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Žygio dalyviai, kurių susirinko apie 500 - aplankė ir J. Kybarto kapą Vievio kapinėse ir paminklą jo žuvimo vietoje.

Žygio iniciatorė - Neries regioninio parko direkcija pavadino jį - „Tarpukario istorijos vingiai prie Neries“. Prie renginio organizavimo prisidėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Renginyje dalyvavo Elektrėnų savivaldybės, kuri rūpinasi pasieniečio kapo ir paminklo priežiūra, atstovai. Pasieniečių klubą šį kartą gausiausiai  atstovavo Klaipėdos būrio nariai, atvyko valdybos nariai ir pavieniai klubiečiai iš kitų būrių.

Žygio trasa driekėsi apie 19 km  ir buvo suskirtyta į 4 etapus. Startas buvo duotas Vievyje, kur kapinėse palaidotas 1931 m. spalio 4 d. tarnyboje žuvęs pasienio policininkas J. Kybartas. Jo atminimas pagerbtas tylos minute ir žygeiviai patraukė Baltamiškio kaimo link - į pareigūno žuvimo vietą. Nuo 1937 m. čia išlikęs paminklas. Prie jo  - VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečių garbės sargyba. Čia žygeiviai galėjo kiek pailsėti ir atsigaivinti, nes diena pasitaikė išskirtinai šilta, vasariška. Prie paminklo savo mintimis apie to laikotarpio Lietuvos tarptautinę padėtį ir santykius su kaimynine Lenkija pasidalino žinomas istorikas Česlovas Laurinavičius.

Kito etapo trasa ėjo miško keliukais iki Ausiutiškėse įrengto stendo apie demaktacinės (administracinės) linijos istoriją ir ją žymėjusios gairės muliažo.  Ten vėl keliautojai galėjo pailsėti ir pasiklausyti istoriko trumpos paskaitos.

Karageliškių kaime, kur I Lietuvos Respublikos laikais buvo įsikūręs Pasienio policijos Trakų baro pasienio punktas ir konfiskuotų prekių parduotuvė, jau gerokai pavargusių žygeivių laukė garuojanti pasienietiška košė. Čia buvo galima apžiūrėti nedidelę fotografijų parodą apie pasieniečių gyvenimą prie Neries. Čia trumpai apie tų dienų įvykius savo prisiminimais pasidalino šio baro viršininko anūkas, kuriuos jam yra pasakojęs jo tėvas.

Paskutiniame etape trasa vedė iki Panerių dvaro: su jo istorija, čia kažkada vykusiu gana intensyviu gyvenimu prisiminimais pasidalijo vietiniai gyventojai. Buvo galima apsilankyti ir dvaro viduje, apžiūrėti fotonuotraukų parodą.

Žygiui pasibaigus visi buvo pakviesti vakare apsilankyti Karamzinų pilkapyne, kur įvyko grupės "Skylė" su savo patriotinėmis dainomis garsėjančia daininke Aiste Smilgevičiūte koncertas.

 

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė 1889 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė Demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino.

 

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

 

Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

 

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

 

Renginiai J. Kybarto žuvimo vietoje organizuojami kasmet. Tai yra vienas iš sėkmingai įvykdytų Pasieniečių klubo veikos projektų. Galime pasidžiaugti, kad pasieniečio atminimas kasmet pagerbiamas vis plačiau.

 

Daugiau fotografijų čia

Komentarai
Komentarų dar neparašyta.
Rašyti komentarą
Vardas:

Patvirtinimo kodas:
Patvirtinimo kodas


Reitingai
Balsuoti gali tik nariai.

Prašome prisijungtiarba užsiregistruoti, jeigu norite balsuoti.

Nėra reitingų.
Prisijungti
Prisijungimo vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Šiandien


Šiandien gimtadienį švenčia
Rolandas SMILINGIS

Rytoj gimtadienį švęs:
Kęstutis KEMERIS

Greitai gimtadienį švęs:
Rasa KAČKIENĖ
Anicetas VARNAS
Žurnalai
Paklausykite radijos
Klausykite į sveikatą!
Lietuvos radijas
Žinių radijas
PARODOS
Užkrauta per 0.10 sekundes
3,560,249 unikalūs lankytojai