Šiemet Pasieniečių diena buvo švenčiama minint Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį. Ta proga paskutinį birželio šeštadienį į Pasvalį susirinko  buvusios Pasvalio užkardos pasieniečiai ir darbuotojai.

Pasieniečių susitikimas buvo organizuotas Audriaus Mažuolio, Pasvalio krašto muziejaus ir dabartinės VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų užkardos vado ir Pasieniečių klubo nario Giedriaus Ranonio pastangomis. Pagalbos ranką ištiesė ir dabartinės VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių užkardos vadovai.

Renginys prasidėjo Šv. mišiomis už žuvusius ir mirusius kolegas Pasvalio  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Šia proga buvo pagerbtas 1941 m. birželio sukilimo metu žuvęs pasienietis Mykolas Repšys. Saločių miestelyje prie paminklo žuvusiajam pasieniečiai padėjo puokštę gėlių, pagerbė jo atminimą.

Po mišių susirinkimas persikėlė į Pasvalio krašto muziejų, kur dalyvių laukė muziejininkų paruošta Pasvalio užkardos ekspozicija. Čia vyko ir pagrindinė užkardos darbuotojų sueiga. Sugiedojus Lietuvos Respublikos himną, susitikimo vedėjas G. Ranonis pateikė trumpą Pasvalio užkardos istorinę apžvalgą ir pristatė filmą apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Buvo perskaitytas VSAT vado Renato Požėlos sveikinimas. Pasvalio muziejaus istorikas Gražvydas Balčiūnaitis pateikė informacijos apie Saločių miestelyje žuvusį pasienietį M. Repšį.

Renginį muzikiniais intarpais papuošė Pasvalio muzikos mokyklos moksleiviai. Vėliau buvusius pavaldinius pasiekė vaizdo sveikinimas nuo pirmojo užkardos vado Juozo Kiznio, šiuo metu gyvenančio JAV.

 Pirmieji užkardos pasieniečiai Žydrūnas Strakša, Algirdas Baronas, Stanislovas Balnys, Šarūnas Lelys prisiminė pirmuosius Pasvalio užkardos žingsnius, papasakojo apie sovietinės armijos karių veiksmus Saločių poste, buvo prisiminti ir 1991-ųjų Sausio įvykiai. 

Buvęs Pasvalio užkardos vadas Gintautas Jurgutis prisiminė užkardos raidos etapą, kai pasieniečiai rengėsi Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą bei Šengeno erdvę.

Žemiečius Pasieniečių dienos proga sveikino Pasvalio miesto meras  Gintautas Gegužinskas. Pasienietis Audrius Mažuolis dalijosi patirtimi su kokiais sunkumais buvo susidurta, kuriant Pasvalio užkardos ekspoziciją bei išsaugant užkardos istoriją menančius eksponatus. Vėliau buvo apsikeista padėkomis ir apdovanojimais:  Muziejininkas G. Balčiūnaitis už indėlį išsaugant Pasvalio užkardą menančius eksponatus buvusiam Šiaulių rinktinės vadui Vytautui Dabulskiui įteikė Pasvalio krašto muziejaus padėką; majoras G. Ranonis kartu su Šiaulių pasienio užkardos vadybos konsultantu V. Dabulskiu už ilgalaikį bendradarbiavimą, teigiamą pasieniečio profesijos įvaizdžio formavimą bei istorijos puoselėjimą G. Balčiūnaičiui įteikė VSAT garbės ženklą ,,Už nuopelnus valstybės sienos apsaugai".

G. Ranonis visiems dalyviams priminė apie galimybę tapti Pasieniečių klubo nariais. Renginio pabaigoje renginyje dalyvavęs atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius papasakojo apie specialaus liudijimo, skirto pirmiesiems kariams, įsteigimą. Pristatė minėtų liudijimų nuostatus bei renginius, kurių metu šie dokumentai buvo įteikiami.

Pasvalio pasienio užkarda buvo įkurta 1990 m. lapkričio 10 d. Jos pasieniečiai saugojo 55,8 km ilgio Lietuvos valstybės sienos su Latvija ruožą. Nuo 1991 m. užkardos teritorijoje buvo trys kontroliniai sienos perėjimo punktai: Saločių–Grenctalės, Puodžiūnų–Krievgali, Žeimelio–Adžūni. Pasvalio užkarda įėjo į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės sudėtį.  Pirmuoju užkardos vadu 1991 m. liepos 4 d. buvo paskirtas Juozas Kiznis, vėliau užkardos vairą perėmė Vilius Variakojis. Nuo 2000 m. užkardai vadovavo Gintautas Jurgutis. 2010 m. sausio 1 d. iš buvusių šešių Šiaulių rinktinės užkardų liko keturios: prie Pasvalio užkardos prijungta Biržų užkarda. Šiai užkardai vadovavo Vidmantas Papaurėlis.  Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę ir Valstybės sienai su Latvija tapus vidine Europos Sąjungos siena, 2011 m. sausio 1-ąją Šiaulių rinktinė su jos sudėtyje buvusia Pasvalio užkarda buvo panaikinta.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Informacija ir nuotraukos Giedriaus Ranonio