Papildyta 2018-09-13 19:00 Sauliaus Fotografijomis...

Praėjusi savaitgalį į Pasieniečių klubo tradicinį sąskrydį, šiemet organizuotą kalvotosios  Suvalkijos krašte, suvažiavo beveik 100 klubo narių su šeimos nariais. Jo metu apsilankė VSAT Varėnos rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje, Lenkijoje – Rutka– Tartak užkardoje, Vištyčio trišaliame sienų sankirtos taške, o kitą dieną – Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio užkardoje.

Tradicinis Pasieniečių klubo sąskrydis, kuris įprastai organizuojamas antrąjį rugsėjo savaitgalį, šiemet buvo sukviestas kalvotosios Suvalkijos krašte. Į susitikimo vietą VSAT Varėnos rinktinės Kalvarijos pasienio užkardoje suvažiavo net keliolika transporto priemonių. Vilniečiai, įprastai nusisamdę didžiulį autobusą, kitų būrių nariai – kas kaip – ir mikroautobusais, ir lengvaisiais automobiliais. Viso – apie 100 žmonių, kurie atstovavo visus klubo būrius, išskyrus Pagėgių. Čia sąskrydžio dalyviai buvo pavaišinti pasienietiška koše.

Užkardos vadas Darius Mekšraitis supažindino susirinkusius su užkardos veikla, sąskrydžio dalyviai galėjo apžiūrėti, kur ir kaip dirba Kalvarijos – Budzisko Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos bendradarbiavimo centro pareigūnai. Tiesa, policininkai čia nuolat nebudi, bet prisideda esant poreikiui. Centras  veikia visą parą septynias dienas per savaitę. Tarp Bendradarbiavimo centro uždavinių yra keitimasis informacija, būtina užtikrinant viešąją tvarką ir saugumą bei atskleidžiant nusikaltimus pasienio teritorijoje, naudojant turimas duomenų bazes, informacines sistemas ir registrus.

Vėliau automobilių „kortežas“ patraukė į kaimyninės šalies teritoriją, kur laukė pažintis su Palenkės sienos apsaugos skyriaus Rutka – Tartak pasienio užkardos vadu. Čia, gražiame gamtos kampelyje įsikūrusi pasienio užkarda didžiuojasi neseniai gavusi maršalo Juzefo Pilsudskio vardą. Vadas parodė patalpas, čia budintis pareigūnas supažindino, kokiomis priemonėmis ir ginklais naudojasi kaimynų pareigūnai.

Pasukę link trišalės valstybių sienos sankirtos klubiečiai neatsilaikė pagundai aplankyti ir netoliese esantį architektūros ir technikos paminklą – Stančikų tiltą, kuris buvo pastatytas 20 a. pradžioje (1912-1926 m.), kai šis kraštas dar priklausė kaizerinės Vokietijos Rytų Prūsijos provincijai. Tai vadinamasis dvigubas tiltas, kurį statyti paskatino I pasaulinio karo patirtis: tokius gelžbetoninius tiltus sunkiau sunaikinti. Dvigubi tiltai buvo statomi taip pat Prancūzijoje, Belgijoje ir Italijoje. Savo forma tiltas primena garsųjį Pont-du-Gard ir kitus istorinius pietų Europos  tiltus buvusioje Romos imperijoje, nuo to kilo ir Romintos girios geležinkelio tiltų pavadinimas. Stančikų tiltas – vienas aukščiausių geležinkelio tiltų Lenkijoje, jo aukštis – 40 m. Tiltas turi penkias arkas, jo ilgis – apie 200 m.

Netoliese esantis Lietuvos – Lenkijos ir Rusijos FR valstybių sienos sankirtos taškas Vištytyje geriausiai prieinamas iš Lenkijos teritorijos. Todėl čia ir sustojo klubiečių būrys. Klubo valdybos narys ir buvęs tarnybos vado pavaduotojas Štabo viršininkas Valentinas Novikovas buvo parengęs išsamų pasakojimą apie mūsų šalies ir tarnybos kartu su lenkų ir rusų pareigūnais vykdytas derybas dėl sienos delimitavimo ir demarkavimo bei apie vėliau vykdytus darbus. Sąskrydžio dalyvių smalsumą patenkino pažintis su šiuolaikine valstybių sienos įranga.

Vakare, įsikūrę „Viktorijos“ poilsiavietėje netoli Vištyčio, sąskrydžio dalyviai surengė tradicinę vakaronę, kurios metu susirinkusius sveikino klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, VSAT vado pavaduotojas  Vidas Mačaitis, klubo garbės narys ir buvęs prezidentas Algimantas Songaila. Klubo narė Irena Česnulevičienė dėkodama klubui už tai, kad jo nariai nepamiršta jos vyro, pirmojo Pasienio apsaugos tarnybos vado, Virginijaus Česnulevičiaus kapo, priminė, kad šiemet jau sukako 10 metų nuo jo mirties ir pavaišino visus sąskrydžio dalyvius Suvalkų krašto, iš kur kilę abu Česnulevičiai, geriausių konditerių keptu didžiuliu šakočiu.

Marijampolės būrio vadas Edmundas Pranckevičius pasveikino Klaipėdos būrį su puikia iniciatyva atkasti pajūryje kopų smėliu užpustytą pakrantės artilerijos baterijos bunkerį ir ten įsteigti visuomeninį pasienio istorijos muziejų, padovanojo būsimam muziejui pirmąjį eksponatą – Marijampolėje išleistą krašto pirmųjų pasieniečių ir savanorių atsiminimų knygą. Klaipėdos būrio vadas Gediminas Povilaitis, dėkodamas už dovaną, pakvietė visus klubiečius dar kartą sudalyvauti minėto bunkerio atkasimo talkoje š. m. rugsėjo 29 d.

Klubo vakaronės metu naujiems klubo nariams buvo įteikti pažymėjimai, pasveikinti šiemet jubiliejinius gimtadienius švenčiantys nariai.  Vakaro dalyvius linksmino taip pat pasienietis, dabar jau Pagėgių pasienio rinktinėje civilines pareigas einantis Rytis Kostiuška su kolega. 

Saulėtą sekmadienį, pakeliui į namus, sąskrydžio dalyviai dar apsilankė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, čia juos taip pat  pasitiko užkardos vadas Donatas Iškauskas. Po užkardos apžiūros ir bendros nuotraukos prie  klubo čia prieš keletą metų pasodinto ąžuoliuko, keliautojai užsuko ir į specialiai jiems sekmadienį, ne darbo dieną, atidarytą Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą. Po ekskursijos dar sustojo prie garsiojo Vištyčio akmens. Čia atsisveikino su likusiais pakeleiviais – klubo naujokais iš Druskininkų. Po to jau laukė kelias namo.

Pasieniečių klubas sąskrydžius organizuoja kasmet ir šiemet jis buvo dešimtas. Pirmasis įvyko 2009 m. Poškonių kaime Šalčininkų rajone, kiti – įvairiose Lietuvos vietovėse, o pernai - prie Platelių ežero Plungės rajone. Pasieniečių klubo valdyba nuoširdžiai dėkoja VSAT vadovybei už paramą Pasieniečių klubui.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Vytauto Z. fotografijos čia

Sauliaus B. fotografijos čia