Sausio 12-13 d. Lietuvos pasieniečiai, kartu su visos Lietuvos žmonėmis paminėjo  28-ąsias 1991 m. Sausio įvykių metines, šeštadienį dalyvavo sueigoje - konferencijoje "Budėjimas naktyje".

Kasmet Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Seime rengiama tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė, kurioje dalyvauja dauguma į nevyriausybines organizacijas susivienijusių Laisvės gynėjų, taip pat vyksta konferencija Seimo Kovo 11-osios salėje.

Pasieniečiai, kurie sudarė bene didžiausią būrį tuometinės Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento) gynėjų, aktyviai rikiuotėje dalyvavo ir šiemet. Daugiausia buvo Viliaus ir Marijampolės būrių atstovų, po keleta gynėjų atvyko iš Ignalinos ir Visagino.

Rikiuotei vadovavo Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, jis raportavo LK vadui generolui Jonui Vytautui Žukui. Rikiuotę pasveikino ir Seimo pirmininkas Viltoras Pranckietis, pirmasis Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis.

Susirinkusius salėje, kur 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė,  į tribūną pasveikinti jos gynėjų kilo Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, savo kalboje pažadėjęs Lietuvos Nepriklausomybės gynėjams suteikti nuolatinius leidimus į Seimą, kad jie galėtų vsada čia lankytis, stebėti Seimo darbą, teikti siūlymus, dalyvauti diskusijose. Konferencijos dalyvius pasveikino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas bei Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Pagrindiniais pranešėjais buvo pakviesti pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir karo istorikas dr. Valdas Rakutis.  Profesorius kaip visada pateikė savo analitinį požiūrį į pastarojo laiko aktualijas ne tik mūsų šalyje, bet ir pasauliniu mastu. 

Dr. V. Rakučio pranešimo tema buvo "100 metų Lietuvos laisvės kovose", bet garsus karo istorikas šįkart pasirinko daugiau eseistinį pranešimo pobūdį, atkreipdamas dėmesį į pasakojimo ir kolektyvizmo reikšmę, norint pritraukti jauną žmogų mylėti savo kraštą ir tėvynę, o reikalui esant - ir ją ginti. "Budėjimas naktyje - tai drąsa, o drąsa atsiranda iš didvyrių. Todėl mes turime turėti savo didvyrius ir juos rodyti pavyzdžiu jaunajai kartai",  - sakė V. Rakutis. Humanitarinių mokslų daktaras išsakė gana rimtų priekaištų ir šalies švietimo sistemai, kostatuodamas, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį ji nevykdo patriotinio vaikų auklėjimo iš ko kyla ir toks didelis emigracijos protrūkis. 

Konferencijos metu buvo parodytas filmas apie Lietuvos partizanų vadą Bronislovą Juospaitį, kuriam kartu su kitais 6 partizanais sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, buvo įteikta Laisvės premija. Audringais plojimais salėje buvo sustikti kovojančios Ukrainos atstovai bei Rygos Marupės barikadų statytojų vadovas. Sueigoje buvo paminėtas ir šiemet minimas Lietuvos šaulių sąjungos 100-metis. 

Baigiamojoje konferencijos dalyje ypač išsiskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Krašto apsaugos ministro Audrius Butkevičius pranešimas ir įžvalgos apie Krašto apsaugos departamento veiklą 1990-1991 m. hibridinių iššūkių kontekste. 

Konferencijos dalyviai pabaigoje priėmė rezoliuciją, kuri bus įteikta Seimo pirmininkui. 

1991 m. sausio 13-oji - tai diena, kai beginkliai žmonės apgynė ką tik atkurtą šalies Nepriklausomybę. 1991 m. sausį sovietinei kariuomenei bandant įvykdyti Lietuvoje perversmą, tūkstančiai žmonių ginti laisvės susirinko prie Seimo, radijo ir televizijos pastatų, televizijos bokšto. Okupacinei kariuomenei užimant televizijos bokštą, žuvo keturiolika laisvės gynėjų, beveik tūkstantis buvo sužeista. Minėtuose pastatuose budėjo ir Laisvės vardan buvo pasiryžę atiduoti gyvybę didelė dalis tuometinėje Pasienio apsaugos tarnyboje tarnavusių pasieniečių. Dalis jų tebetarnauja ir saugo valstybės sieną iki šiol. Nebetarnaujantys papildė daugelio nevyriausybinių organizacijų, siekiančių palaikyti šalies gynybinius pajėgumus, tame tarpe ir Pasieniečių klubo, nariais.

Daugiau fotografijų iš renginio čia