Gruodžio 14 dienos šeštadienį Klaipėdos būrio entuziastai susirinko į paskutinę talką 2019-tai metais. Mūsų mažai – bet mes su technika, toks galėtų būti nueinančių metų šūkis.

Reikia paminėti, kad jau senokai nebebuvome „savo“ bunkeryje... bet aplinkybės privertė. Prieš keletą savaičių atskriejo žinia, kad vėl buvo mėginta patekti į bunkerį per grotas.  Nuvykę vieton tikrai matėsi, kad mėginimas buvo, bet persigalvojo tikriausiai... tą kart armatūra atlaikė, buvo tik vienas tarpelis išluptas, per kurį  normalaus sudėjimo žmogus tikriausiai nepralystų. Bet mėginimas buvo, ir vėl turėjome vykti „lopyti“ perlopytas grotas.

Šiam kartui nusprendėme, kad reikia pasiruošti ir pagaliau užtaisyti liukus taip, kad nebeliktų tų grotų. Nebus grotų, reiškia nebus galimybės pro jas nieko įmesti, mažiau drėgmės pateks į vidų. Paprašius, Pajūrio regioninis parkas nupirko metalo lakštus, kuriais „apsiuvome“ abu liukus. Nesakome, kad dabar tai jau viskas, nieks nepateks į vidų... ne, prie gero noro ir turint reikiamus įrankius viską galima padaryti, bet bent dėl šiukšlių – tikimės, kad jų nebeprimes...

Tai, kad jau buvo sprendimas pasidarbuoti paskutinį kartą šiais metais, tai kreipėmės į mūsų rėmėjus UAB „Hortivita“ ir mums pasisekė, nes gavome ir taip lauktos technikos. Kadangi techniką gali naudotis tik būrio vadas Gediminas (tik jis teturi tai technikai valdyti reikiamas kategorijas), tai jis nusprendė pilnai išnaudoti ją ir paaukoti visą savaitgalį.

Pagrindinis ir didžiausias darbas šiuo metu – smėlio nukasimas nuo bunkerio stogo. Jau vien šeštadienį nukasta tiek, kiek per ankstesnius visus mūsų „kasimus“. Tikimės, kad sekmadienį pavyks įveikti ir visa likusį plotą. Visas šis darbas reikalingas tam, kad norint įrengti ekspoziciją reikalinga atnaujinti bunkerio stogo hidroizoliaciją. Šiems darbams atlikti pradėtos finansavimo paieškos apjungiant Pajūrio regioninio parko direkcijos, bei Klaipėdos rajono savivaldybės pajėgas. Tad, jei kada nors toks finansavimas atsiras, tai mes bent būsime pasirengę...

Daugiau fotografijų iš renginio čia

   Artėjančios Lietuvos Kariuomenės dienos proga Paieniečių klubo Vilniaus būrio nariai kartu su VSAT centrinės įstaigos darbuotojams susitiko su žinomu istoriku Manvydu Vitkūnu.

 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos humanitarinių mokslų katedros docentas M. Vitkūnas pasidalino mintimis apie kovas už lietuvybę ir Vilniaus atgavimą 1919-1939 metais prie tuomet pasieniečių iššūkiu tapusios demarkacinės linijos. Savo pasakojimą susiejęs su savo šeimos ir gimtosios Kernavės istorija, pranešėjas lengvai ir visiems prieinamai pateikė sudėtingą Lietuvai istorinį laikotarpį. Paaiškino priežastis, kodėl  taip ilgai bendroje valstybėje buvusios ir gerai sugyvenusios lenkų ir lietuvių tautos taip susipriešino Lietuvai tapus nepriklausoma demokratine valstybe. Kaip šios politinės peripetijos atsiliepė paprastų Kernavės krašto gyventojų, staiga atsidūrusių beveik pafrontėje, o vėliau – pasienio zonoje gyvenimams ir likimams. 

Daugelis renginyje dalyvavusių Pasieniečių klubo narių tarnybą pradėjo 1990-1994 m., kai pasienio apsaugą koordinavo Krašto apsaugos departamentas, o vėliau - ministerija. Klubo gretose taip pat esama pasieniečių, saugojusių demarkacinę (po 1928 m. – administracinę) liniją, palikuonių. Tarp jų ir neseniai dvitomį „Parubežys ir parubežiniai“ išleidęs Antanas Žilėnas, kuris turi surinkęs daug prisiminimų ir istorinės medžiagos apie 1919-1939 m. Utenos bare tarnavusius pasieniečius.

Už įdomią paskaitą visų susirinkusių vardu istorikui padėkojo Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, visus pasveikino su artėjančia Kariuomenės diena.

M. Vitkūnas, mokslinę veiklą pradėjęs nuo archeologijos, vis labiau linko į karybos mokslų tyrinėjimus, keletą metų dirbo Krašto apsaugos sistemoje, įsijungė į Lietuvos karo istorijos draugijos veiklą.

Dabar dr. M. Vitkūnas atlieka baltų genčių ir Lietuvos valstybės karo istorijos tyrimus. Vadovauja archeologinėms ekspedicijoms, kurių metu tyrinėjamos praeities kovų vietos, viduramžių kapinynai ir kiti objektai. Veda kariūnams mokomąsias pažintines ekskursijas po svarbiausias Lietuvos istorines vietas. Skaito paskaitas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje rengiamų Tarptautinės politikos ir diplomatijos kursų klausytojams.

M. Vitkūnas yra daugiau nei šimto mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius, bendrojo lavinimo mokykloms skirto vadovėlio bendraautoris, parašęs knygą vaikams, paskelbęs eilėraščių. Skaito paskaitas Lietuvos kariuomenės daliniuose, bendrojo lavinimo mokyklose, muziejuose, kasmet dalyvauja eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Loreta Dumbauskienė

Lapkričio 15 d. Trakų pradinėje mokykloje, kurioje mokėsi pats Gintaras Žagunis vyko pasieniečio profesijos pristatymo renginys bei popietė su žuvusio pasieniečio artimaisiais.

Garbingą jubiliejų atšventusi Aldona Žagunienė sulaukė daugybės sveikinimų iš mokyklos kolektyvo, mat daugiau nei dešimtmetį  jubiliatė dirbo šioje mokykloje pradinių klasių mokytoja. Šilti kolegų prisiminimai ir linkėjimai veide mainė jubiliatės emocijas. Sveikinimus tęsė bei prisiminimais apie darbą pasienyje dalinosi Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas. VSAT atstovas renginyje Varėnos PR G. Žagunio PU vadas Žydrūnas Vaikasas tarnybos vardu jubiliejaus proga A. Žagunienei  įteikė garbės ženklą  „Už nuopelnus valstybės sienos apsaugai“. 

Daugiau nuotraukų iš renginio čia

2019 m. lapkričio 8 d. Pajūrio regioninio parko direkcijoje įvyko daugiašalis darbo pasitarimas, kuriame be regioninio parko direkcijos direktoriaus dar dalyvavo Klaipėdos rajono mero pavaduotoja, Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja, Klaipėdos rajono mero patarėja, Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės atstovai, Pasieniečių klubo atstovas – Klaipėdos būrio vadas.

Susitikimo įvyko remiantis pasirašyta sutartimi tarp Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės ir Klaipėdos rajono savivaldybės

Darbo susitikimo objektas – turizmo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajono, Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų savivaldybių teritorijose.

Susitikimo metu be kitų klausimų, vyko karšta diskusija ir dėl „Memel Nord“ bunkerių komplekso įtraukimo į turizmo maršrutus, todėl labai domėjosi „Memel Nord“ bunkerių komplekso būkle, finansavimu, kas juose šiuo metu daroma, kiek jais domisi lankytojai, bei ko reikėtų kad objektas būtų atidarytas visuomenės lankymui.

Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vadas Gediminas Povilaitis pasitarimo dalyvius supažindino su Pasieniečių klubo veikla tvarkant „Memel Nord“ komplekso pietinį bunkerį.  Gausiai nuotraukomis pademonstravo kas padaryta ir kas šiuo metu daroma. Priminė, kad šis objektas įtrauktas  į istorijos paveldo objektų sąrašą ir glaustai nupasakojo iškilusias problemas tvarkant bunkerį. Didžiausios problemos šiuo metu tai bunkerio apsauga nuo vandalų, drėgmės perteklius bei bendro saugumo užtikrinimu reikalingus darbus, nes šis (pietinis) komplekso bunkeris yra pusiau sunaikintas sprogimo.

Diskusijų metu prieita vieningos nuomonės, kad norint toliau plėtoti turizmo veiklą, būtina apjungti Klaipėdos rajono, Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių turizmo infrastruktūras. Ieškoti būdų kaip gerinti padėtį  ir plėsti veiklą turizmo srityje. Pasiūlė atlikti „namų darbus“ t.y. artimiausiu metu parengti  darbų sąmatą „Memel Nord“ bunkerių komplekso sutvarkymui pirmajam etapui  ir tolimesniems etapams iki ekspozicijos atidarymo. Padaryti visų, ar bent žinomų objektų, susijusių su karu ar karinius objektus, neskirstant jų pagal pirminį jų priklausomumą ar epochą ir kas gali turėti suinteresuotumą turizmui. Šių duomenų pagrindu vėliau bus galima planuoti turistinius maršrutus.

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) centrinėje įstaigoje lankėsi Lietuvos policijos veteranų asociacijos (LPVA) pirmininkas Vytautas Navickas ir pasirašė dvi bendradarbiavimo sutartis: su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Renatu Požėla bei Pasieniečių klubo prezidentu Vaclovu Zabarausku.

Susitikime dalyvavo buvęs Lietuvos policijos generalinis prokuroras, LPVA garbės narys Petras Liubertas, kiti šios organizacijos nariai, buvęs VSAT vadas, Pasieniečių klubo garbės narys Algimantas Songaila, kiti šio klubo nariai, VSAT centrinės įstaigos pareigūnai ir darbuotojai.

Sutartis tarp VSAT ir LPVA skirta bendradarbiavimo aktyvinimui, siekiant sklandesnio VSAT ir policijoje tarnybą baigusių asmenų reintegravimo į visuomenei naudingą veiklą, stiprinant ryšius tarp policijoje ir VSAT tarnybą baigusių asmenų bei VSAT bendruomenės, skatinant profesinės patirties ir žinių perteikimą kursantams ir jauniems pareigūnams, populiarinant pasieniečio, policininko ir kitas, visuomenės saugumą užtikrinančias, profesijas, puoselėjant valstybės sienos apsaugos ir teisėsaugos tradicijų, istorijos puoselėjimą.

Sutartis tarp Pasieniečių klubo ir LPVA skirta bendradarbiavimo stiprinimui formuojant ir palaikant integruotą požiūrį į Pasieniečių klubo ir LPVA narių interesus bei jų apsaugą, siekiant sklandesnio šių organizacijų narių įsijungimo į visuomenei naudingą veiklą, savanorystės skatinimą, keičiantis informacija apie nariams tinkamas darbo vietas, poilsio, medicininio reabilitavimo ir sveikatos priežiūros galimybes, skatinant profesinės patirties ir žinių perteikimą jauniems pareigūnams, dalyvaujant teisėsaugos pareigūno profesijos populiarinime, puoselėjant bendražmogiškomis vertybėmis grįstas profesines tradicijas ir istorinį paveldą.

Po pasirašymo ceremonijos LPVA atstovai pristatė šiemet pasirodžiusią P. Liuberto knygą „Tamsios aukštumos: LTSR milicija 1940-1987 metais“. Knygos autorius susirinkusiai publikai pateikė iniciatyvos šiai knygai rašyti motyvus, gana išsamiai išdėstė istorinį kontekstą, kada I Lietuvos Respublikos policija po sovietinės okupacijos buvo reorganizuota į miliciją. P. Liuberto žodžiais tariant, rengiant medžiagą knygai, buvo atliktas totalus darbas archyvuose. Todėl knygoje užfiksuota ne tik LTSR milicijos, bet ir visos 1940 – 1987 m. vidaus reikalų sistemos istorija, leidinyje pateikta daug naujų, iki tol negirdėtų faktų.

Renginyje dalyvavę V. Zabrauskas ir V. Navickas, R. Požėla komentuodami P. Liuberto knygą, pateikė savo įžvalgas apie šiandien gana prieštaringai vertinamą vidaus reikalų sistemos istorinį laikotarpį, apie tokių leidinių reikšmę bendrai Lietuvos Respublikos istoriografijai.

P. Liubertas gimė 1952 m. Vidaus reikalų sistemoje eidamas įvairias pareigas 1974–1987 m. dirbo operatyvinį ir vadovaujamą darbą. 1987 m. jis buvo paskirtas Kauno miesto vidaus reikalų (milicijos) valdybos viršininku, o nuo 1989 m. ėjo Lietuvos vidaus reikalų ministro pavaduotojo, pirmojo pavaduotojo pareigas. 1991–1994 m. knygos autorius buvo Lietuvos policijos generaliniu komisaru, dirbo Vidaus reikalų ministerijos sekretoriumi, o 1991 m. rugpjūtį–spalį laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas.

Daugiau fotografijų iš renginio čia