Maloniai kviečiame Jus ir Jūsų šeimos narius dalyvauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės organizuojamame žygyje.

2019 m. balandžio 13 d.  Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio aktyvistai vėl rinkosi į bunkerį. Šį karą buvo vienintelis ir ypač svarbus darbas – Bunkerio elektrifikavimo I etapas. Iškastas apie 40 metrų griovys kuriame bus paklotas kabelis į bunkerį. Tai antras pagal svarbumą darbas, nuo kurio labai priklauso kiti darbai ir net pats patogumas darbuotis.

Tiesa kaip balandžio pirmosios pokštas tą dieną mus pasiekė žinia, jog yra dingusios laikinos apsauginės grotos nuo liuko į bunkerį... Dvi savaites kankino nerimas – įlindo, išneš darbo kibirus, keletą geležėlių, sumaitotos ir surūdijusios lovos fragmentus... viskas dingo...

Bet atvykus į vietą, apžiūrėjus supratome, kad niekas nepaliesta... Po tokios džiugios žinios kibome į darbus. Vieni kasė griovį, o man teko užtaisyti landą... jau tikriausiai trečia kartą...

Ir naudodamasis proga noriu informuoti tuos kas skaitys šį tekstą - ... „MEMEL-NORD (toliau MN) – tai vieninteliai tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje. Kaip ir kiti įtvirtinimai, išsidėstę aplink Klaipėdą, MN statyti 1939 metais tuometinės Vokietijos karinio jūrų laivyno vadovybės nurodymu. Šis istorijos paveldo objektas yra saugomas valstybės.  O tai, kad šiuo metu jis užrakintas – tai tik dėl Jūsų pačių saugumo. Tai nėra Klaipėdos būrio entuziastų nuosavybė ir Jūs galite beveik visada aplankyti šį objektą. Jums tereikia susiderinti su šio komplekso šiaurinėje dalyje jau veikiančio muziejaus gidu, kuris ir aprodys ir papasakos daug įdomių faktų II pasaulinio karo tematika. Jei labai norėsite Gidas Timūras atrakins ir parodys mūsų tvarkomo bunkerio vidų. O visus besidominčius ir entuziastus kviečiu prisijungti prie soc. tinkle „Facebook“ įkurtų grupių „Memel nord“ ir „Memel nord ir pasieniečiai“. Abiejose grupėse yra gausu vizualios informacijos.

Daugiau fotografijų ir renginio čia

Kovo 29 d. Lietuvos Prokuratūros darbuotojai, minėdami savo profesinę šventę – Prokuratūros dieną, į renginį pakvietė visų teisėsaugos institucijų atstovus ir dar dvi ypatingas viešnias – Aldoną Žagunienę, pirmojo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje žuvusio pasieniečio Gintaro Žagunio mamą Aldoną Žagunienę bei jo seserį Ramunę Grudzinskienę.

Po tarnybos vado pavaduotojo Antano Montvydo pasveikinimo kolegoms, Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis įteikė A. Žagunienei iš pasieniečio nužudymo bylos šeimai grąžintiną G. Žagunio tarnybinį pažymėjimą.

Krakūnų pasienio posto pamainos viršininkas Gintaras Žagunis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje tarnybos metu buvo nušautas 1991 m. gegužės 19 d. Tai pirmasis Lietuvos pasienietis, žuvęs po Nepriklausomybės atkūrimo.

G. Žagunis po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, jo vardu pavadinta Šalčininkų rajone, Dieveniškių kilpoje, pastatyta pasienio užkarda, čia jam taip pat atidengta memorialinė lenta. Paminklas jo žuvimo vietoje Krakūnų kaime pastatytas 2004 metais. Memorialinė lenta atidengta ir Trakuose ant mokyklos pastato, kur mokėsi būsimasis pasienietis.

Pirmasis šių metų pasižygiavimas “Kęstutėnų” žygio miško keliais! 21 km distancija be vargo įveikta per keturias valandas besigrožint atbundančia gamta, pražydusiomis žibutėmis, sraunia Nemuno tėkme, Lietuvos pasienio ruožu. Svarbu, kad po žiemos sąstingio išjudėjome ir gerų emocijų pliūpsniu vedami, saulės apšviesti su begalinėmis šypsenomis veide kėlėme dulkes tvirtai mušdami kojas!

Foto autorės

Daugiau foto čia

Klaipėdos būrio narė Sandra Sasnauskienė