Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas A. Barauskas buvo nužudytas 1940 m. birželio 15 d. naktį, sovietų armijos karių būriui neteisėtai kirtus Baltarusijos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir užpuolus mūsų šalies pasienio policijos sargybos būstinę.

Pirmiausia klubo nariai, kartu su A. Barausko dukra nuvyko į Perloją Varėnos r. sav., kur padėjo gėles ir uždegė žvakes ant žuvusio pasieniečio kapo.

Vidurdienį Šv. Mišios už pasienietį Aleksandrą buvo laikomos Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Vėliau visi renginio dalyviai nuvyko į Varėnos rajono Ūtos kaimą, kur prie atminimo ženklo žuvusiam pasieniečiui buvo surengta iškilminga ceremonija. Pirmiausia, susirinkusieji plojimais sutiko šiai datai skirtų tradicinių bėgimo varžybų dalyvių finišą. Šis, jau tradiciniu tapęs estafetinis bėgimas, prasideda prie sienos su Baltarusija ir tęsiasi 12,5 km. Greičiausiai šį atstumą įveikė jau ne pirmą kartą VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečių penketukas.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos žuvimo paminėjime dalyvavo A. Barausko dukra, klubo garbės narė Ona Marija Brasiūnienė su savo šeima, kiti A. Barausko giminėsi, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas. Renginyje taip pat dalyvavo didelis būrys tarnaujančių pasieniečių, šaulių, Lietuvos kariuomenės savanorių, priešgaisrinės apsaugos ir muitinės pareigūnų, Varėnos rajono visuomenės atstovai bei Ūtos kaimo gyventojai.

Minėjimo metu susirinkusiems kalbėjo Seimo vicepirmininkė I. Degutienė, VSAT vadas R. Požėla, Varėnos rajono meras A. Kašėta. Šaulių vadas L. Gumbinas įteikė aukščiausią apdovanojimą - Šaulių žvaigždę A. Barauskui (po mirties). Jis buvo įtektas O. Brasiūnienei. Renginio metu buvo apdovanoti tarnyboje pasižymėję VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai.

VSAT vado pasisakyme nuskambėjo ir raginimas bei viltis, kad pagaliau Ūtoje atsiras ir oresnis paminklas, žymintis tą neeilinę Lietuvos pasienio policininko, saugojusio savo šalies valstybės sieną, auką.

Minėjimo dalyviai čia pat galėjo susipažinti su Pasieniečių muziejaus parengta informacija apie A. Barausko žūtį.

Renginio akimirkos čia