Naujausi straipsniai
Navigacija
Bendraujame
Remėjai
Lietuvos geležinkeliai

UAB “Apastras”

UAB \“Grafija\”

UAB \“GELSAUGA\”

Pajūrio regioninio parko direkcija

Laisvės gynėjų diena

Klaipėda
2019-01-12

 

2019-01-12 15.00 val. „Laisvės gynėjų dienai“ paminėti susirinko ir Klaipėdos būrio nariai, pirmieji pasieniečiai ir prijaučiantys jiems. Tradiciškai susitikimo pradžiai visi renkasi   Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės patalpose - muziejuje.

Susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusius sausio 13-osios dalyvius.

Vėliau prie kavos ar arbatos puodelio buvo aptarti Klaipėdos būrio 2018 metais nuveikti darbai, artimiau supažindinti su pagrindine šiai dienai būrio veikla - bunkerio atkasimo darbais. Neapseita ir be prisiminimų apie 1990-1991 metų laikotarpį. Aptarti ir 2019 metų planai. Būrio vadas priminė, kad 2019-02-23 šaukiamas klubo visuotinis- ataskaitinis susirinkimas Vilniuje ir pakvietė aktyviai sudalyvauti. Taip pat klubo nariai buvo supažindinti su būrio narių nario mokesčių skolomis klubui.

16.45 val. visi dalyviai patraukė prie Klaipėdos savivaldybės, kur 17.00 val. buvo uždegtas laužas „Laisvės gynėjų dienai“ paminėti. Mušant pagrindiniam Klaipėdos pašto bokšto varpui buvo prisiminti visi žuvusieji sausio 13-osios dalyviai. Pagerbta tylos minute.

 

Daugiau fotografijų iš renginio čia

 

Gediminas Povilaitis
Klaipėdos būrio vadas
Pasieniečiai - Laisvės gynėjų rikiuotėje

Sausio 12-13 d. Lietuvos pasieniečiai, kartu su visos Lietuvos žmonėmis paminėjo  28-ąsias 1991 m. Sausio įvykių metines, šeštadienį dalyvavo sueigoje - konferencijoje "Budėjimas naktyje".

Kasmet Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Lietuvos Respublikos Seime rengiama tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė, kurioje dalyvauja dauguma į nevyriausybines organizacijas susivienijusių Laisvės gynėjų, taip pat vyksta konferencija Seimo Kovo 11-osios salėje.

Pasieniečiai, kurie sudarė bene didžiausią būrį tuometinės Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento) gynėjų, aktyviai rikiuotėje dalyvavo ir šiemet. Daugiausia buvo Viliaus ir Marijampolės būrių atstovų, po keleta gynėjų atvyko iš Ignalinos ir Visagino.

Rikiuotei vadovavo Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, jis raportavo LK vadui generolui Jonui Vytautui Žukui. Rikiuotę pasveikino ir Seimo pirmininkas Viltoras Pranckietis, pirmasis Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis.

Susirinkusius salėje, kur 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė,  į tribūną pasveikinti jos gynėjų kilo Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, savo kalboje pažadėjęs Lietuvos Nepriklausomybės gynėjams suteikti nuolatinius leidimus į Seimą, kad jie galėtų vsada čia lankytis, stebėti Seimo darbą, teikti siūlymus, dalyvauti diskusijose. Konferencijos dalyvius pasveikino ir vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas bei Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Pagrindiniais pranešėjais buvo pakviesti pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir karo istorikas dr. Valdas Rakutis.  Profesorius kaip visada pateikė savo analitinį požiūrį į pastarojo laiko aktualijas ne tik mūsų šalyje, bet ir pasauliniu mastu. 

Dr. V. Rakučio pranešimo tema buvo "100 metų Lietuvos laisvės kovose", bet garsus karo istorikas šįkart pasirinko daugiau eseistinį pranešimo pobūdį, atkreipdamas dėmesį į pasakojimo ir kolektyvizmo reikšmę, norint pritraukti jauną žmogų mylėti savo kraštą ir tėvynę, o reikalui esant - ir ją ginti. "Budėjimas naktyje - tai drąsa, o drąsa atsiranda iš didvyrių. Todėl mes turime turėti savo didvyrius ir juos rodyti pavyzdžiu jaunajai kartai",  - sakė V. Rakutis. Humanitarinių mokslų daktaras išsakė gana rimtų priekaištų ir šalies švietimo sistemai, kostatuodamas, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį ji nevykdo patriotinio vaikų auklėjimo iš ko kyla ir toks didelis emigracijos protrūkis. 

Konferencijos metu buvo parodytas filmas apie Lietuvos partizanų vadą Bronislovą Juospaitį, kuriam kartu su kitais 6 partizanais sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, buvo įteikta Laisvės premija. Audringais plojimais salėje buvo sustikti kovojančios Ukrainos atstovai bei Rygos Marupės barikadų statytojų vadovas. Sueigoje buvo paminėtas ir šiemet minimas Lietuvos šaulių sąjungos 100-metis. 

Baigiamojoje konferencijos dalyje ypač išsiskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Krašto apsaugos ministro Audrius Butkevičius pranešimas ir įžvalgos apie Krašto apsaugos departamento veiklą 1990-1991 m. hibridinių iššūkių kontekste. 

Konferencijos dalyviai pabaigoje priėmė rezoliuciją, kuri bus įteikta Seimo pirmininkui. 

1991 m. sausio 13-oji - tai diena, kai beginkliai žmonės apgynė ką tik atkurtą šalies Nepriklausomybę. 1991 m. sausį sovietinei kariuomenei bandant įvykdyti Lietuvoje perversmą, tūkstančiai žmonių ginti laisvės susirinko prie Seimo, radijo ir televizijos pastatų, televizijos bokšto. Okupacinei kariuomenei užimant televizijos bokštą, žuvo keturiolika laisvės gynėjų, beveik tūkstantis buvo sužeista. Minėtuose pastatuose budėjo ir Laisvės vardan buvo pasiryžę atiduoti gyvybę didelė dalis tuometinėje Pasienio apsaugos tarnyboje tarnavusių pasieniečių. Dalis jų tebetarnauja ir saugo valstybės sieną iki šiol. Nebetarnaujantys papildė daugelio nevyriausybinių organizacijų, siekiančių palaikyti šalies gynybinius pajėgumus, tame tarpe ir Pasieniečių klubo, nariais.

 

Daugiau fotografijų iš renginio čia

 

Loreta Dumbauskienė
Pasieniečių klubo valdybos narė

Nuotraukos - autorės
Naujųjų Metų belaukiant...

Techniniai dalykai sutrukdė laiku pateikti įvykusio renginio apžvalgą, bet manome, kad geriau vėliau nei niekada...

 

Taigi, Naujųjų Metų belaukiant...

Praėjusių 2018 metų gruodžio 28 d. Pajūrio regioninio parko direktoriaus D. Niciaus pakvietimu, Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariai dalyvavo šventiniame susitikime parko direkcijoje. Susitikime taip pat dalyvavo parko darbuotojai, Kretingalės seniūnas ir kiti kviestiniai svečiai su šeimomis.

16.00 val. susitikimas prasidėjo prie „Memel Nord“ bunkerio, kur nepakartojamas Timūras iššovęs imitacinio minosvaidžio šūvį (atrodė labai jau tikroviškai), pravedė edukacinę ekskursiją po šiaurinį bunkerį.

Po ekskursijos, jau sutemus, visi patraukėme link Pajūrio regioninio parko direkcijos. Ten mus pasitiko parko darbuotojai su ant laužo dar tebeverdama žirnių koše su spirgučiais (tikrai buvo skani ir jau vejasi Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės darbuotojų verdamos košės lygį :) ). Belaukiant verdamų vaišių, buvome supažindinti su parko direkcijoje eksponuotais stendais ir informacija. Tikrai didelį įspūdį padarė direkcijos, kuri įsikūrusi Karklės km. vokiškame name, skoningas vidaus interjeras. Tikrai verta aplankyti ir susipažinti su parko veikla.

Prie šventinio stalo, besivaišinant jau minėta žirnių koše, Klaipėdos būrys padėkojo parko direktoriui už bendradarbiavimą ir pagalbą atkasinėjant „Memel Nord“ bunkerio pietinę dalį, kur Klaipėdos būrio nariai ruošiasi įrengti ekspoziciją susijusią su pasieniečių profesija ir jų tarnyba, ir įteikė skanų šakočio pyragą.

Vakaronės metu taip pat buvo pasidalinta mintimis apie praeitų metų atliktus darbus, būrys pristatė savo veiklą: supažindino su atliekamais bunkerio atkasimo darbais, parodė Klaipėdos būrio nario Vytauto sukurtą filmuką apie Klaipėdos būrį ir jų veiklą. Parko darbuotojas pravedė viktoriną, kurioje klausimai buvo apie gyvūnus, paukščius ir gamtą. Šioje nelygioje kovoje krito Klaipėdos būrys... Su parko darbuotojais ir gamtos žinovais mes negalėjome susilygti. Bet buvo smagu.

Gražaus vakaro kulminacijoje tas pats nepakartojamas Timūras iššovė fejerverkus. Palinkėję vieni kitiems gerų ir prasmingų Naujųjų Metų, patraukėme namulio.

 

Daugiau fotografijų iš renginio čia

 

Pasieniečių klubo
Klaipėdos būrio vadas
Gediminas Povilaitis

 

Buvo, yra ir bus ! Artūras Vilčinskas

Straipsnio autorė Loreta Dumbauskienė, VSAT Prevencijos skyriaus atstovė ryšims su visuomene, Pasieniečių klubo narė 

 

Pirmieji pasieniečiai. Artūras Vilčinskas – Lietuvos vandens sienos saugotojas

 

VSAT Prevencijos skyrius tęsia rašinių seriją „Pirmieji pasieniečiai“. Tai yra neilgi pasakojimai apie tuos mūsų kolegas, kurie į sienos apsaugą atėjo tuoj pat po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Šios publikacijos herojus ‒ vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas Artūras Vilčinskas. Šiuo metu jis tarnauja VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinkinės Neringos pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu pakrančių apsaugos laive „Madeleine“. Saugo sieną su Rusija.

Artūras gimė 1967 m. vasario 11 d. Klaipėdoje. Mokydamasis vidurinėje mokykloje svajojo tapti jūrininku, kaip tėvas. Jo anksti neteko (žuvo avarijoje). Po vidurinės mokyklos sekė tarnyba sovietų armijoje. Buvo pasiųstas į Afganistaną. Grįžęs vėl bandė išeiti jūron, bet „pavedė“ akys. Tik vėliau Maskvoje prof. Fiodorovui padarius operaciją regėjimas buvo atstatytas.

1988 m. A. Vilčinskas įsidarbino Baltijos laivų statykloje, įsiliejo ir į Sąjūdžio veiklą. Jo patriotiniai jausmai buvo ugdomi nuo vaikystės tėvų namuose. Mama, kilusi iš Aukštaitijos, pasakodavo apie laisvos Lietuvos laikus, kritikavo „geležinę uždangą“. Artūras prisimena: „Man, dar vaikui, sunku buvo viską suprasti. Iš pradžių visą siejau su tuo, kad „rusas“ yra blogai. Tik vėliau supratau, kad ne tautybė čia kalta, o esmė – režime. Pirmiausiai veiklą pradėjau Sąjūdyje. Paskelbus Nepriklausomybę stojau savanoriu į Krašto apsaugą. Giruliuose stebėjau sovietinių pasieniečių veiksmus. Dalyvavau rengiant pirmuosius referendumus. Ten susipažinau su pasieniečiais, kurie ir paragino pradėti nuolatinę tarnybą.  1991 m. atėjau į sienos apsaugą ir buvau paskirtas į Nidos pasienio postą“. Taip iki šiol A. Vilčinskas ir vykdo valstybės sienos, tiksliau, pakrančių apsaugą. Atviraudamas pareigūnas pabrėžė, kad jokios kitos veiklos net neįsivaizduoja. Jei reikėtų iš naujo rinktis, vėl pasirinktų šią tarnybą.

A. Vilčinskas tarnybą pasienyje pradėjo 1991 m. balandžio 16 d.  Krašto apsaugos departamento Klaipėdos rajono pasienio užkardos patrulinės tarnybos pamainos budinčiu. Po metų jis jau buvo paskirtas šios tarnybos pamainos viršininku. Teko padirbėti ir Prekybos bei Žvejų uostuose.

Artūras tęsia pasakojimą apie savo darbo pirmuosius metus: „Tarnyba buvo su rotacijomis, įdomi. Visko buvo – ir gero ir blogo. Būdavo, kad kartais nesutari nei su žmonėmis, nei su valdžia, bet norint dirbti reikia rasti kompromisus, stengtis pačiam tobulėti, daug ką atleisti ir kartais patylėti. Kai pradėjom tarnybą, juk buvom „žali“, neapmokyti ir net nebuvo iš ko mokytis. Dauguma turėjom tik patirtį iš sovietinės armijos. Buvo ir tokių, kurie iš viso niekur nebuvo tarnavę, apie karinius dalykus nieko neišmanė. Todėl atsitikdavo ir įvairių nesusipratimų. Tik po to, kai vadas Antanas Reiponas organizavo mokymus pas sovietinius pasieniečius, o vėliau ir kursus apie dokumentų patikrą, tapo lengviau tinkamai atlikti visas užduotis. Vėliau atsirado galimybė tobulintis Kauno karininkų kursuose, netrukus ir įkurtame pasieniečių mokymo centre Visagine. Daug davė ir praktinė patirtis“.

Artūras bandė stoti į Karo akademiją, tačiau nepavyko – pritrūko balo. „Matematika pakišo koją“, – šypsojosi pasienietis. Be to, jau buvo sukūręs šeimą, gimė dukra. Taip ši svajonė ir liko neįgyvendinta.

Per 1991 m. Sausio įvykius A. Vilčinskui teko stoti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento) gynybon. Tuomet jis dar priklausė Krašto apsaugos savanoriams. Klaipėdoje buvo pririnkti 4 autobusai savanorių, bet Artūro žiniomis, kažkodėl išvyko tik trys. Ši klaipėdiečių pamaina Parlamente prabuvo savaitę. Ten davė priesaiką Lietuvai. Beje, kaip ir daugeliui pirmųjų pasieniečių, taip ir Artūrui tuomet teko prisiekti net keletą kartų – ir Klaipėdoje ir Parlamente, ir  Kauno karininkų kursuose, kuriuos baigė 1992 m. Kai pasienio apsauga 1994 m. buvo perduota Vidaus reikalų ministerijos žinion, priesaiką teko duoti dar kartą.

Tomis neramiomis 1991 m. sausio–rugpjūčio dienomis Artūras patyrė nemažai įtampos. A. Vilčinsko šeima sulaukdavo ir grasinimų. Žmonos mama dirbo Baltijos laivų statykloje, o ten veikė ne tik Sąjūdis, bet ir priešiška Lietuvos nepriklausomybei organizacija „Jedinstvo“. Iš „jedinstveninkų“ pusės ir vyko spaudimas, nes jie žinojo, kieno pusėje yra Artūras. Kartodavosi telefono skambučiai į namus, buvo kurstoma nesantaika šeimoje.

Tarnybos valstybės sienos apsaugoje metu A. Vilčinską visuomet domino  įvairūs pasieniečių tarnybos barai. Ypač jūros sienos apsauga. Taip pat – laivų patikra. Mat visur yra sava specifika. „Jei laivas didžiulis, reikia daug žmonių. Vieni eina iš galo į priekį, kiti - iš priekio į galą. Dar kiti – iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. Ir visi susitinka centrinėje dalyje, - patikros specifiką atskleidžia Artūras. - Laivo koridorių sankryžose taip pat turi stovėti žmogus, kad matytų, kaip iš kajutės į kajutę einama, kad niekas nieko nepraleistų. Ši patikra užtrunka, bet patikrinti reikia. Žvejybiniuose laivuose yra didžiuliai triumai, ten vėl viskas kitaip. Galima atrasti pačių netikėčiausių dalykų. Turėjome lįsti ir į šaldiklius, ten iškilnoti visus šaldomuosius briketus. Pavyzdžiui, vasarą lauke yra 30 laipsnių karščio, o šaldiklyje spaudžia minus 40 laipsnių šaltis. Įšokęs vidun kokių 10 min. tegalėjai ištverti ir turėjai lėkti lauk. Taip pasikeisdami su kolegomis ir tikrinom. Tarnybos pradžioje visa tai reikėjo patiems atlikti, kliautis sava nuojauta, nes neturėjome jokių prietaisų, net metalo ieškiklių. Dabar naudojama visokia moderni įranga. Tik dabar jau šie rūpesčiai nuo pasieniečių „nukrito“. Šiuos tikrinimus atlieka muitinės pareigūnai. Pasieniečiai tikrina tik dokumentus. Aišku, kartais tenka prisidėti. Pareigūnai eina į laivus ir su tarnybiniais šunimis – ieško narkotikų, kitos kontrabandos. Krovininius laivus tikrina atskiros įgulos, o keleivinius laivus – dar kiti pareigūnai, mat čia reikia geresnio, mandagesnio elgesio“. Tiesa, A. Vilčinskui pačiam niekada taip ir neteko tikrinti kruizinio laivo.

Šiuo metu jis dirba mariose. Ten dokumentų patikra vykdoma kitaip. Per radijo ryšį duomenys perduodami į užkardą. Ten kolegos patikrina ir duoda atsakymą. Tai neužtrunka ilgai. Artūras dabar tarnauja laive „Madeleine“. Čia jis dar visai neseniai – apie metus, todėl visų laivo „plonybių“ ir nežino. Laive visa įgula dirba kartu. Viską privalu patikrinti ir laiku atlikti: prižiūrėti prietaisus, slėgio daviklius, motoro darbą, užpildyti žurnalą. Laivas „Madeleine“ Kuršių mariose saugo sieną su Rusija.

Paklaustas apie laivą „Aleksandras Barauskas“, Artūras atsakė, kad pastarasis eina į jūrą. Jis mariose ir negalėtų plaukioti, nes čia daug seklumų. O „Madeleine“ – plokščiadugnis ir mariose dirba kartu su laivais ant oro pagalvės „Christina“ bei „Viesulas“. Nors laivai ne pirmos jaunystės, bet kai patys pasieniečiai juos prižiūri ir remontuoja, jie gana ilgai tarnauja. „Patys siuvam „sijonus“, juos lopom, detales keičiam. Būna, kad kokią detalę tenka ir patiems pasigaminti. Todėl reikia turėti nemažai techninių žinių“, – dalijosi patirtimi „jūreivis‒pasienietis“.

Paklaustas, ar teko kada gelbėti marių lede įlūžusius žvejus, Artūras prisipažino, kad turi tokios patirties, bet ne laive. Jam nuo kranto teko per raciją koordinuoti žvejų gelbėjimo operaciją. O štai praėjusią vasarą su laivu mariose ieškojo ir rado vieną dingusį žveją mėgėją. Šis sėdėjo mažoje valtelėje ir niekaip negalėjo užvesti variklio. „Pasirodė, kad buvo netyčia išspyręs žarnelę iš bakelio. Aišku, buvo ir pavartojęs. Gerai, kad pats neiškrito į vandenį. Džiaugėmės, kad pavyko greitai jį aptikti, nors buvo tamsu, bet buvom gavę gerus orientyrus, – vėl dalijosi prisiminimais pasienietis. - Profesionalūs žvejai elgiasi atsakingai ir jiems retai kada tokios nelaimės nutinka. Bėda tik su žvejais mėgėjais ir turistais. Vienas pasimoko, tačiau jo vieton jau stoja kitas. Visi žino, kad ant vandens vartoti alkoholio negalima, bet vis viena neatsilaiko“.

„Tarnaujant kiekviena pamaina vis kitokia. Kai grįžti po atostogų, tai vos ne į Pasieniečių mokyklą reikia eiti pasimokyti, – juokiasi Artūras. - Tai, žiūrėk, protokolai pasikeitę, tai žurnalų pildymo tvarka. Kiekvienas įvykis irgi kitoks. Užrašyta „sienos pažeidimas“, bet juk kiekvienas pažeidimas irgi kitoks...“ Tokiais žodžiais ir baigėme pokalbį su šnekiuoju vandens sienos saugotoju.

A. Vilčinskas – Pasieniečių klubo narys, priklauso aktyviam Klaipėdos būriui.

Jis yra apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą – visų 3-jų laipsnių VSAT pasižymėjimo ženklais „Valstybės sienos apsaugos sargyboje“ (10, 15, 20 metų), VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai 90“, jubiliejiniu ženklu „Savanoris pasienietis“, daugybę kartų skatintas tarnybos ir rinktinės vadų padėkomis.

Straipsnio autorė Loreta Dumbauskienė

Nuotraukos – VSAT, autorės, ir istorinės – iš G. Vyšniausko ir R. Tučkaus asmeninių archyvų

 

Sveikinimai...

           

Prisijungti
Prisijungimo vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Šiandien


Rytoj gimtadienį švęs:
Jonas LAZARENKA
Juozapas VAICKUS
Greitai gimtadienį švęs:
Valentinas NOVIKOVAS
Žurnalai
Paklausykite radijos
Klausykite į sveikatą!
Lietuvos radijas
Žinių radijas
VIDEO

Pavojingas pasieniečių darbas – BTV ekranuose nuo spalio 5 d. Visas laidas galite peržiūrėti adresu:

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/pasienio-sargyba/list

Lietuvos karių dienos minėjime pademonstruotas DW filmuota medžiaga apie Ukrainos-Rusijos pasienį (Eng)

Žiūrėti čia

Originali Lietuvos geležinkelių dovana Lietuvos 100-mečio proga
Užkrauta per 0.04 sekundes
1,312,463 unikalūs lankytojai