Šeštadienį Vilniaus įgulos Karininkų ramovės salėje neįtikėtinai gausi žmonių auditorija sutiko Antano Žilėno knygą “Parubežys ir parubežinai”.

Erdvioje ramovės salėje palydima fleitos ir kanklių muzikos bei gražaus Jono Rimanto Klimo vokalo muzika pradėjo renginį, kuriame buvo pristatyta dviejų tomų jau ne pirmą knygą išleidusio autoriaus A. Žilėno knyga „Parubežys ir parubežiniai“.

Šią knygą A. Žilėnas, tarpukario Lietuvos pasienio policininko sūnus, skyrė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiui ir Pasienio policijos 95 metų sukakčiai paminėti. Joje daugiausiai dėmesio skirta I Lietuvos Respublikos  pasienio policijos Utenos baro ribose saugotos administracinės linijos tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto istorijai ir pačių pasieniečių tarnybai bei jų šeimų gyvenimui nušviesti.

1942 m. gimęs Tauragnų valsčiaus Ignotiškio kaime Antanas lankė Kačiūnų pradinę, Kuktiškių septynmetę mokyklas. Baigęs Tauragės vidurinę mokyklą, studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), kur įgijo tiltų ir kelių statybos inžinieriaus specialybę. 1966 m. Vilniuje pradėjo dirbti statybinėse organizacijose. Atkūrus šalyje nepriklausomybę, dirbo Lietuvos kariuomenės brigados “Geležinis vilkas” štabe, vėliau Tarnyboje prie LR vyriausybės.

A. Žilėnas 2014 m. yra išleidęs knygą „Prisiminimų labirintais“ apie tėvų gimtuosius Aukštaitijos kaimus Paluknį ir Ginučius, bei savo gimtąjį Ignotiškį šalia Tauragnų. 2015 m. pasirodė jo knyga „Kelias“ – apie rytų Lietuvos krašto šviesuolį, lietuvybės puoselėtoją ir valstybės kūrėją kunigą Juozą Breivą.

Knygoje „Parubežys ir parubežiniai“ nenuilstantis kraštotyrininkas ir rašytojas yra surinkęs daug duomenų ir prisiminimų, galybę istorinių nuotraukų apie žemiečius, saugojusius sieną ne tik Utenos baro ruože, bet ir kituose Lietuvos pasienio baruose, apie jų likimus per visų okupacijų metus. Knygoje pateikti 219 pasieniečių biografiniai duomenys. Autorius dėkoja pasieniečių vaikams ir anūkams bei visiems prisidėjusiems rengiant šią knygą – kas nuotraukomis iš asmeninių šeimos archyvų, kas pasakojimais ir prisiminimais.

Į renginį Antanas taip pat pakvietė visus, vienaip ar kitaip prisidėjusius prie šio dvitomio atsiradimo. Daug šiltų žodžių apie autorių išsakė laikraščio „Voruta“ steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius,  uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“ prezidentas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Arvydas Šaltenis, istorikė Nastazija Kairiūkštytė, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis (taip pat Lietuvos pasienio policijos Trakų baro pasieniečio sūnus) ir kiti.

Pasieniečių klubo vardu autorių pasveikino ir prisiminimais apie buvusią bendrą veiklą pasidalino klubo valdybos narys Valentinas Novikovas.

Dvitomio sutiktuvių renginį savo atliekamais kūriniais praskaidrino Vilniaus įgulos karininkų ramovės choro „Aidas“ vokalinis ansamblis, fleitistė Ramunė Paulionienė, kanklininkas ir dainininkas, o be to ir aktyvus visuomenės veikėjas J. R. Klimas.

Antanas Žilėnas yra Pasieniečių klubo aktyvus narys. Jo iniciatyva klubo 10-mečio proga Medininkų kaime Vilniaus r. ant Juozapinės kalvos pasodinta ąžuolų giraitė. Antanas – vienas iš paminklo žuvusiems pasieniečiams Linkmenyse pastatymo iniciatorių.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Straipsnio autorė Loreta Dumbauskienė, klubo valdybos narė

Nuotraukos - autorės