Šeštadienį, sausio 14 d. Klaipėdoje vyko tradicinis bėgimas Laisvės gynėjų dienai paminėti: Girulių televizijos bokštas - Atgimimo aikštė.

Deja Pasieniečių klubo Klaipėdos būryje nėra entuziastų šiai sporto rūšiai, bet turime pritariančių Pasieniečių klubo veiklai. Todėl pasitarus tarp Būrio aktyvo, buvo nuspręsta leisti  Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečių komandai, šiame garbingame bėgime, nešti mūsų Klubo ir būrio vėliavą.

Pasak dalyvių vėliava turėjo didelį pasisekimą, daugelis teiravosi kas per klubas kokia komanda, buvo išgirsta daug gerų atsiliepimų

O Būrio vėliavą visus 8 trasos kilometrus nešė mūsų kolega ir geras Pasieniečių klubo draugas Andrius Servuta, su kuriuo Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariai sudalyvavę nevienam pėsčiųjų žygyje ir kartu nuėję ne vieną kilometrą.

Pasak Andriaus – bėgti su vėliava sunkoka, bet Klubo reprezentacija buvo nereali...

Tikimės, kad glaudus bendradarbiavimas tarp Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio ir Pakrančių apsaugos rinktinės (iš kur dauguma ir prisijungia prie klubo veiklos) leis ir toliau palaikyti šiltus santykius bei sulaukti naujų Klubo narių. Nes metai atiduoti pasieniečio profesijai nenueina veltui, išlieka trauka, išlieka prisiminimai.

Kol pajūrio žiniasklaida kuria pranešimus spaudai  mes skubame pasidalinti informacija.

Daugiau fotografijų čia:

Sausio 13 –ąją kiekvienas iš mūsų prisimename savaip, tą dieną mes buvome tarp tų tūkstančių žmonių susirinkusių prie Lietuvai svarbių objektų apsaugos, pasiryžę atiduoti gyvybę.

Klaipėdiečiai pradžiai susirinko savo būstinėje, kurią klubiečiams suteikė Pakrančių apsaugos rinktinė įrengusi Pasieniečių muziejų. Čia susirinkę Klaipėdos būrio nariai ir bendražygiai tylos minute pagerbė anapilin išėjusius savo buvusius kolegas, nes deja laikas nestovi ir niekas nežino kam kiek duota ant šios žemės.

Rodos tiek laiko praėjo ir kasmet susitinkame o prisiminimų vis dar yra.

Pasisvečiavome, pasivaišinome kas kava kas arbata, toliau susitikimą tęsėme prie Laisvės laužo, kur buvo sutikta dar daugiau Būrio narių, draugų, pažįstamų ir bendražygių...

Buvome, Esame ir Būsime...

Daugiau fotografijų čia:

Sausio 13 d. Lietuva mini  27-ąsias dienos, kai beginkliai žmonės apgynė ką tik atkurtą šalies Nepriklausomybę, metines. 1991 m. sausį sovietinei kariuomenei bandant įvykdyti Lietuvoje perversmą, tūkstančiai žmonių ginti laisvės susirinko prie Seimo, radijo ir televizijos pastatų, televizijos bokšto. Okupacinei kariuomenei užimant televizijos bokštą, žuvo keturiolika laisvės gynėjų, beveik tūkstantis buvo sužeista. Minėtuose pastatuose budėjo ir Laisvės vardan buvo pasiryžę atiduoti gyvybę didelė dalis tuometinėje Pasienio apsaugos tarnyboje tarnavusių pasieniečių. Dalis jų tebetarnauja ir saugo valstybės sieną iki šiol.

Straipsnių serijos apie pirmuosius 1990-jų pasieniečius tęsinys. Juos rengia Valstybės sienos apsaugos skyriaus darbuotoja ir mūsų klubo narė Loreta Dumbauskienė

Pirmieji pasieniečiai. Audrius Karužas: Tai buvo labiausiai atmintin įstrigusi naktis mano gyvenime

Prevencijos skyrius tęsia rašinių seriją „Pirmieji pasieniečiai“. Tai yra neilgi pasakojimai apie tuos mūsų kolegas, kurie į sienos apsaugą atėjo tuoj pat po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Šios publikacijos herojus ‒ majoras Audrius Karužas. Šiuo metu jis tarnauja VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinkinės Palangos užkardoje vyriausiuoju specialistu, atsakingu už Palangos oro uosto kontrolės punkto ir Palangos užkardos rizikos analizę. 1991-ųjų sausį jis budėjo Parlamento gynyboje ir vieną ten praleistą naktį vadina labiausiai gyvenime įstrigusią atmintin.

2018-01-03

2017 m. gruodžio 29 d. į atsargą palydėtas vidaus tarnybos pulkininkas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės vado pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Urbonas. Siūlome keletą faktų apie šį ilgus metus Lietuvos sienos apsaugai atidavusį kolegą, pasižymėjusį ypatingu darbštumu, kuklumu ir savo srities išmanymu. Matydami tėvo pavyzdį statutinių pareigūnų kelią pasirinko ir du V. Urbono sūnūs.