Šiemet, minint 85-ąsias pasieniečio Jurgio Kybarto žuvimo metines, organizuotas puikus renginys - žygis pėsčiomis vaizdingais Neries upės krantais ir vietomis, kur 1920-1939 m. ėjo istorinė demarkacinė linija, skyrusi Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Žygio dalyviai, kurių susirinko apie 500 - aplankė ir J. Kybarto kapą Vievio kapinėse ir paminklą jo žuvimo vietoje.

Žygio iniciatorė - Neries regioninio parko direkcija pavadino jį - „Tarpukario istorijos vingiai prie Neries“. Prie renginio organizavimo prisidėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Renginyje dalyvavo Elektrėnų savivaldybės, kuri rūpinasi pasieniečio kapo ir paminklo priežiūra, atstovai. Pasieniečių klubą šį kartą gausiausiai  atstovavo Klaipėdos būrio nariai, atvyko valdybos nariai ir pavieniai klubiečiai iš kitų būrių.

Žygio trasa driekėsi apie 19 km  ir buvo suskirtyta į 4 etapus. Startas buvo duotas Vievyje, kur kapinėse palaidotas 1931 m. spalio 4 d. tarnyboje žuvęs pasienio policininkas J. Kybartas. Jo atminimas pagerbtas tylos minute ir žygeiviai patraukė Baltamiškio kaimo link - į pareigūno žuvimo vietą. Nuo 1937 m. čia išlikęs paminklas. Prie jo  - VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečių garbės sargyba. Čia žygeiviai galėjo kiek pailsėti ir atsigaivinti, nes diena pasitaikė išskirtinai šilta, vasariška. Prie paminklo savo mintimis apie to laikotarpio Lietuvos tarptautinę padėtį ir santykius su kaimynine Lenkija pasidalino žinomas istorikas Česlovas Laurinavičius.

Kito etapo trasa ėjo miško keliukais iki Ausiutiškėse įrengto stendo apie demaktacinės (administracinės) linijos istoriją ir ją žymėjusios gairės muliažo.  Ten vėl keliautojai galėjo pailsėti ir pasiklausyti istoriko trumpos paskaitos.

Karageliškių kaime, kur I Lietuvos Respublikos laikais buvo įsikūręs Pasienio policijos Trakų baro pasienio punktas ir konfiskuotų prekių parduotuvė, jau gerokai pavargusių žygeivių laukė garuojanti pasienietiška košė. Čia buvo galima apžiūrėti nedidelę fotografijų parodą apie pasieniečių gyvenimą prie Neries. Čia trumpai apie tų dienų įvykius savo prisiminimais pasidalino šio baro viršininko anūkas, kuriuos jam yra pasakojęs jo tėvas.

Paskutiniame etape trasa vedė iki Panerių dvaro: su jo istorija, čia kažkada vykusiu gana intensyviu gyvenimu prisiminimais pasidalijo vietiniai gyventojai. Buvo galima apsilankyti ir dvaro viduje, apžiūrėti fotonuotraukų parodą.

Žygiui pasibaigus visi buvo pakviesti vakare apsilankyti Karamzinų pilkapyne, kur įvyko grupės "Skylė" su savo patriotinėmis dainomis garsėjančia daininke Aiste Smilgevičiūte koncertas.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė 1889 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė Demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino.

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Renginiai J. Kybarto žuvimo vietoje organizuojami kasmet. Tai yra vienas iš sėkmingai įvykdytų Pasieniečių klubo veikos projektų. Galime pasidžiaugti, kad pasieniečio atminimas kasmet pagerbiamas vis plačiau.

Daugiau fotografijų čia

 2016 m. rugsėjo 22 d. Pasieniečių klubo Medininkų būrio vadė Ramunė Kazlienė, kartu su Pasieniečių mokyklos kursantais dalyvavo forume-minėjime „Saulės mūšio pergalės reikšmė valstybės istorijoje ir dabartyje“, skirtame Saulės mūšio 780-osioms metinėms paminėti, kuris vyko Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje

Į pamoką Seime susirinko daug jaunimo, besidominčio istorija, iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Taip pat renginyje kartu dalyvavo Generolo Jono Žemaičio Karo akademijos kariūnų „Saulės kuopa“.

Forumo-minėjimo pradžioje sveikinimo žodį tarė LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas Vydas Gedvilas. Jis paminėjo, kad 2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. XII-1964 Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metais sukanka 780 metų, kai įvyko Saulės mūšis, kuriuo pasiekta pasaulinės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją bei atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui, 2016-ieji yra paskelbi Saulės mūšio metais.

Renginio metu buvo skaitomi pranešimai apie Kryžiaus žygius Lietuvos istorijoje ir jos mokyme (pranešėjas – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Valdas Rakutis), Saulės mūšio eigą ir pasekmes (pranešėjas – Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Baronas), Saulės mūšio  ir „savos“ atminties formąvimąsi Šiauliuose (pranešėja – Šiaulių universiteto profesorė dr. Rita Trimonienė), Saulės mūšio įvaizdį mokykliniuose istorijos vadovėliuose (pranešėjas – Lietuvos edukologijos universiteto doktorantas, Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas), Viduramžių ir Saulės mūšio istorinę rekonstrukciją (pranešėjas – Senovės baltų kovų brolijos„Vilkatlakai“ vadovas Arūnas Bugvilionis), ar reikia Lietuvai Saulės mūšio įamžinimo? (pranešėjas – Lietuvos kultūros fondo prezidiumo narys, Lietuvos muzikos akademijos profesorius dr. Jurgis Dvarionas).  Buvo pristatytas dokumentinis filmas „Saulės mūšis“ – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo (pranešėjai – dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ idėjos autorius, scenarijaus bendraautoris Gintaras Songaila ir režisierius, prodiuseris Saulius Bartkus).

Po pasisakymo prodiuseris S. Bartkus Medininkų būrio dalyvaims ir LKA kariūnų „Saulės“ kuopai padovanojo po DVD filmą, kurį parekomendavo visiems grįžusiems į savo mokymosi įstaigas pasižiūrėti kartu su savo bendramoksliais.

Grįžę iš istorijos pamokos, ten dalyvavę Pasieniečių mokyklos kursantai, palnuoja įgyvendinti šią gražią idėją ir suorganizuoti Pasieniečių mokykloje bendrą kinoseansą visiems kursantams ir pasižiūrėti dokumentinį filmą „Saulės mūšis“.

Daugiau fotografijų čia

Linkime gerb. Stanislovui  tiesių kelių, tikrų draugų, jei ašarų - tai tik džiaugsmo, jei rūpesčių - tik malonių. Akių šviesos - kad pamatytų kasdienius stebuklus, sveikatos - kad  priglaustų savus ir šypsenos - sušildančios, ramios...

Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys. 

Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. 

Tad linkim visad likt tokiam, kokį mes Jus pažystam, 

Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės! 

Praėjusį savaitgalį Pasieniečių klubo bičiuliai susirinko Marijampolės krašte. Šilų ramybe dvelkiančioje Višakio Rūdos bažnyčioje buvo pašventintos klubo būrių vėliavos.

Sąskrydžio dalyviai apsilankė Marijampolėje dislokuotame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione, VSAT Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardoje bei prie Raudeniškių vietinio jaunimo iniciatyva sutvarkytame taip vadinamos Molotovo linijos bunkeryje. Vakaronei Marijampolės būrio aktyvistai parinko jaukią Jurgežerių Gintaro poilsio stovyklą. Sekmadienį dalyvių laukė įdomi pažintis su Punsko krašto (Lenkija) istorija, buvo aplankyta garsaus senosios baltų istorijos puoselėtojo Petro Lukoševičiaus puoselėjama Jotvingių gyvenvietė ir Gulbiniškių alkakalnis.

Į Višakio Rūdą suvažiavo klubo nariai (daugelis - su šeimomis) iš visų Lietuvos kampelių. Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčioje 8 klubo būrių vėliavas įnešė būrių vadai arba jų pavaduotojai, kai kurie būriai jau turi ir savo vėliavininkus. Šv. Mišias laikė klebonas Vidmantas Striokas, jis pašventino vėliavas, o po mišių supažindino su bažnyčios ir kaimo istorija.

Marijampolėje laukė įdomi pažintis su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono istorija ir dabartimi. Visus sužavėjo čia palaikoma ideali tvarka. Kadangi buvo šeštadienis, šauktinių karių batalione buvo vos keletas. Mat, laisvalaikiu šauktiniai dažniausiai išvyksta namo. Ryšių su visuomene karininkas Juozas aprodė viską, kas įdomaus šiame dar 19 a. Rusijos caro ir I Lietuvos Respublikos kariuomenės laikus menančiame ansamblyje yra verta dėmesio - tai ir 20 a. pradžios freskų kambarys ir bataliono muziejaus ekspozicija ir medinės inžinerijos paminklas, jau pripažintas paveldo objektu, buvusios arklių maniežo patalpos. Anksčiau turėjusio Geležinio Vilko vardą, bataliono šūkis buvo "Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis!". Šiandieną šio dalinio šūkis yra "Viskas įmanoma!"

Susitikimas su šio krašto pasieniečiais laukė Kalvarijos užkardoje. Varėnos rinktinės vado pavaduotojas štabo viršininkas Remigijus Švelnia ir užkardos vadas Darius Mekšraitis pristatė rinktinės ir užkardos veiklą. Renginio dalyviai galėjo pasižiūrėti vaizdo medžiagą, čia buvo demonstruojama pasienyje naudojama technika ir ginkluotė. Kolegos pavaišino pasienietiška koše.

Molotovo linijos bunkerį Raudeniškėse sutvarkę ir teatralizuotą pristatymą parengę jaunuoliai taip sužavėjo klubo narius, kad vakaronės metu buvo renkamos lėšos šiai iniciatyvai paremti.

Vakaronės metu klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas įteikė pažymėjimus naujiems klubo nariams, apdovanojo aktyviausiuosius. Padėkojo už ilgametę veiklą valdyboje klubiečiui Kazimierui Luneckui, už sąskrydžio organizavimą - Marijampolės būrio vadui Edmundui Pranckevičiui.

Sekmadienio rytą, po pusryčių, sąskrydžio dalyviai išsiruošė į kaimyninę Lenkiją aplankyti kažkada baltų genčių apgyvendintų vietų. Ten laukė susitikimas su senosios istorijos puoselėtoju ponu Petru, kuris visuomet lankytojus žavi savo entuziazmu domėtis ir atkurti jau išnykusios Jotvingių tautos istorija, tradicijomis, net kalba. Lankantis Gulbiniškių alkakalnyje klubo prezidentas įteikė klubo atminimo medalį Kudirkos Naumiesčio jaunojo pasieniečio būrelio pradininkui ir ilgamečiam jo vadovui Vygintui Kurui.

Sąskrydis Marijampolėje buvo puikiai organizuotas būro vado E. Pranckevičiaus ir kitų šio būrio narių dėka. Klubiečiai dėkingi VSAT Varėnos rinktinės vadovams - vadui Vytautui Ižganaičiui ir pavaduotojui štabo viršininkui R. Švelniai.

Šiemet sąskrydis subūrė apie 120 dalyvių.

Pasieniečių klubas sąskrydžius organizuoja kasmet ir šiemet jis buvo aštuntas. Pirmasis įvyko 2009 m. Poškonių kaime Šalčininkų rajone, kiti: prie Rubikių ežero netoli Anykščių, Ignalinos rajone, prie Vištyčio Lazdijų rajone, Druskininkuose, Klaipėdoje - Giruliuose ir pernai - Ignalinoje.

Truputis fotografijų čia. (Atnaujinta 2016-09-14 20:42)