Pasieniečių klubas (klubas) įsteigtas 2003 m. kovo 6 d. Steigėjai – 52 valstybės sienos apsaugos veteranai, tebetarnaujantys pareigūnai, kiti entuziastai. Klubas savo veiklą vykdo vadovaudamasis klubo įstatais. Visuotinis narių susirinkimas renka klubo valdybą, revizijos ir etikos komisijas bei klubo iždininką su pavaduotoju. Klubas turi emblemą ir vėliavą. Pirmuoju klubo pirmininku 8-erius metus buvo Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Algis Balaišis (1936-2015), buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas, karo istorikas ir Pasieniečių muziejaus pradininkas. 2011-2016 m. Pasieniečių klubui vadovavo buvęs VSAT vadas generolas Algimantas Songaila. 2016 m. vasario 20 d. visuotinis klubo narių susirinkimas 5-erių metų kadencijai prezidentu ištinko buvusį VSAT vado pavaduotoją štabo viršininką Vaclovą Zabarauską. Tuomet buvo priimta ir klubo įstatų nauja redakcija.

Klubo tikslai:

• Puoselėti valstybės sienos apsaugos, pasienio tarnybos istoriją ir tradicijas, dalyvauti plėtojant valstybės sienos apsaugą, kelti pasienio tarnybos ir pasieniečio autoritetą Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

• Skatinti klubo narių kultūrinį ir socialinį bendravimą, rūpintis pilietinės atsakomybės ugdymu, ginti teisėtus klubo narių interesus, koordinuoti jų veiklą;

• Prisidėti prie baigusių pasienio tarnybą pareigūnų socialinės integracijos, įtraukti juos, pareigūnų šeimos ir kitus visuomenės narius į valstybės sienos apsaugos tradicijas propaguojančią arba kitą visuomeninę veiklą;

• Ugdyti jaunimo pilietiškumą ir socialinį savarankiškumą, skatinti jį papildyti pasienio tarnybos ar kitų teisėsaugos pareigūnų gretas.

Pasieniečių klubo devizas „Buvome, esame, būsime“. Jo prasmė – sujungti buvusius, esamus ir būsimus pasieniečius, jų šeimos narius ir kitus šiai veiklai pritariančius žmones. Jis jungia ir pasienio apsaugos pradžioje tarnavusius Krašto apsaugos savanorius, ir karius, ir vėliau į vidaus reikalų sistemą perėjusius ar į ją atėjusius pareigūnus.

Klube veikia regioniniai būriai – Vilniaus (su 8 grandimis, iš jų viena Kaune), Visagino, Ignalinos (su grandimis Adutiškyje ir Švenčionyse), Medininkų (Pasieniečių mokykloje), Marijampolės, Pagėgių, Klaipėdos ir Pasvalio – Rokiškio. Džiugu paminėti, kad būriai jau savarankiškai rengia susitikimus, švenčia valstybės šventes, dalyvauja ar net patys organizuoja regioninius patriotinius renginius.

2016 m. pradžioje Pasieniečių klubas vienijo 291 narį, 9 iš jų yra klubo garbės nariai.

2006 m. klubo įsteigti I ir II laipsnio atminimo ženklai „Buvome, esame, būsime“, o 2013 m. – jubiliejinis atminimo ženklas „Pasieniečių klubui 10 metų“. Jais apdovanojami ne tik klubo nariai, bet ir klubui paramą suteikę ar kitaip valstybės sienos apsaugos tradicijų puoselėjime dalyvavę pareigūnai bei civiliai asmenys. Klubas turi savo Etikos kodeksą ir svetainę internete www.pasienieciuklubas.lt.

Per 13 metų klubo nariai aplankė daugelį VSAT struktūrinių padalinių, pamatė, kaip keitėti, vystėsi ir tobulėjo valstybės sienos apsaugos infrastruktūra, kilo profesinis lygis ir jų teikiamų paslaugų kokybė. Iš viso tokių išvykų būta apie 40. Kartu buvo aplankomos ir šalia esančios kitos istorinės lankytinos vietos; kasmet buvo organizuojamos ekskursijos į įvairius Lietuvos muziejus; apsilankyta Lietuvos kariuomenės ir policijos padaliniuose.

Klubo nariai parengė ir organizavo nemažai pranešimų ir paskaitų klubo nariams, Pasieniečių mokyklos kursantams, tarnybos darbuotojams; aktyviai padėjo rinkti eksponatus Pasieniečių muziejui, dalinosi prisiminimais apie pirmuosius sunkius valstybės sienos apsaugos žingsnius, apie OMON'o terorą ir dalyvavimą 1991 m. sausio įvykiuose.

Ypač sėkminga klubo veikla buvo istorinės atminties išsaugojimo ir valstybės sienos apsaugos istorijos tyrinėjimo, jos propagavimo bei įprasminimo srityje. Didžiulį indėlį šioje srityje įnešė A. Balaišis, kuris kartu tapo ir keleto valstybės sienos pasaugos istoriją nagrinėjančių knygų autorius ir bendraautoris. Jo pradėtą darbą sėkmingai tęsė Pasieniečių muziejaus vadovė ir klubo narė Loreta Dumbauskienė.

Pasieniečių klubo nariai aktyviai dalyvauja pirmojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. gegužės 19 d. tarnybos metu žuvusio pasieniečio Gintaro Žagunio atminimo minėjimuose. Klubo narėmis tapo G. Žagunio artimieji – mama Aldona Žagunienė, sesuo Ramunė ir žmona Stanislava.

Pasieniečių klubo ir Pasieniečių muziejaus iniciatyva buvo įamžintas ir pirmojo nuo sovietų okupantų rankos 1940 m. birželio 15 d. žuvusio pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas: 2005 m. A. Barauskas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (po mirties), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis buvo pastatytas atminimo ženklas jo žuvimo vietoje Ūtos kaime Varėnos r. 2006 m. VSAT vadovybė suteikė A. Barausko vardą Varėnos rinktinės Dubičių užkardai. Žuvusio pasieniečio dukra Ona Brasiūnienė tapo klubo nare.

Klubo iniciatyva VSAT Vilniaus, Varėnos, Pagėgių, Ignalinos, Pakrančių apsaugos (anksčiau ir Šiaulių) rinktinių pasieniečiai kasmet pagerbia žuvusių savo kolegų atminimą įvairiose Lietuvos vietose. Tai paskatino ir vietines bendruomenes, moksleivius, jaunuosius šaulius rūpintis žuvusių pasieniečių atminimu įvairiose Lietuvos regionuose, pastatyti arba atnaujinti paminklus. Sėkmė lydėjo bendrą klubo ir VSAT Pasieniečių muziejaus darbą, siekiant surasti 1941 m. birželio sukilimo metu raudonarmiečių nužudyto pasieniečio Mykolo Repšio kapą ir jo gimines. Taip muziejus vėl pasipildė vertingais eksponatais, o žuvusio pasieniečio atminimas įamžintas 2007 m. Saločių miestelio (Pasvalio r.) parke pastatytu paminkliniu akmeniu. Laukuvos (Šilalės r.) bendruomenės pastangomis atminimo paminklas buvo pastatytas ir 1941 m. birželio mėn. žuvusiam pasieniečiui Antanui Straukui. Panaši istorija susiklostė ir su 1931 m. prie administracinės lininijos  žuvusio pasieniečio Jurgio Kybarto atminimo įamžinimu. Nors pirmieji iniciatyvą parodė Neries regioninio parko darbuotojai, ko pasekoje buvo sutvarkyta aplinka ir įrengti informaciniai stendai pasieniečio žuvimo vietoje. Klubo ir Pasieniečių muziejaus pastangomis rastas nepažymėtas J. Kybarto kapas Vievyje, o vėliau Elektrėnų savivaldybės lėšomis buvo restauruotas paminklas bei pastatytas naujas antkapinis paminklas žuvusiam pasieniečiui.

2008 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp klubo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Klubas nuolat jaučia tarnybos ir jos rinktinių vadovų paramą, o klubo nariai savo ruožtu stengiasi palaikyti ir puoselėti visas gerąsias tradicijas ir iniciatyvas.

 Pasieniečių klubas sudarė bendradarbiavimo sutartį su Atsargos karininkų sąjunga (2009); užmezgė ryšius su Latvijos pasienio veteranų asociacija; 2010 m. lapkričio 27 d. prisijungė prie Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, susitarimo ir aktyviai dalyvauja Koordinacinės tarybos veikloje. 2015 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir su Medininkuose Pasieniečių mokykloje įsikūrusiu Pasieniečių muziejumi. Nemažai pastangų klubo nariai deda ir siekdami plėtoti Jaunojo pasieniečio būrelių veiklą. 2013 m. balandžio 3 d. buvo pasirašyta „Deklaracija dėl jaunojo pasieniečio būrelių plėtros“.

Masiškiausi klubo renginiai – sąskrydžiai. Pirmasis įvyko 2009 m. prie Vilniaus rinktinės G. Žagunio užkardos Poškonių kaime (Šalčininkų r.), kiti prie Anykščių (2010); Ignalinos rajone, aplankant Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos valstybių sienos sankirtą (2011); Vištytyje Vilkaviškio r., kur susijungia Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos sienos (2012) ir prie Maros upėje esančios Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienos sankirtos Lazdijų r. (2013); 2014 m. - Giruliuose, susitinkant su Pakrančių apsaugos pareigūnais ir apsilankymu Latvijoje, 2015 m. - Ignalinoje, o 2016 m. Sąskrydį organizavo gausiausias klubo Marijampolės būrys ir jo vadas Edmundas Pranckevičius.

2012 m. Pasieniečių klubas prisijungė prie iniciatyvos, kurią pareiškė atkurtos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento ir pirmosios Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, ir įsteigė liudijimus kariams ir savanoriams, davusiems priesaiką, atlikusiems profesinę karo tarnybą, karininko, liktinio tarnybą, būtinąją karo tarnybą ar SKAT savanorio tarnybą nuo Krašto apsaugos departamento įkūrimo 1990 m. balandžio 25 d. iki Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos 1993 m. rugpjūčio 31 d. Klubo tarpininkavimu per keletą metų išrašyta apie 300 liudijimų, kurie buvo įteikti klubo nariams, tarnaujantiems ir tarnavusiems VSAT pareigūnams.

2013 m. Pasieniečių klubas Kauno karininkų ramovėje iškilmingai pažymėjo savo veiklos 10-metį. Ta proga netoli Medininkų k (Vilniaus r.sav.) buvo pasodinta klubo ąžuolų giraitė, kurią iki šiol padeda puoselėti Pasieniečių mokyklos darbuotojai ir kursantai.