Navigacija
Bendraujame
Remėjai
UAB “Apastras”

Pajūrio regioninio parko direkcija

Petras Bistrickas: Lietuvos patriotas, kritęs nelygioje kovoje

Daugelio žmonių gyvenimo istorijos ir likimo vingiai pradingsta laiko sutemose. Prisimenami jie tik artimųjų rate, kol toks egzistuoja, per metines, giminės sueigas... Tačiau nupūsti užmaršties dulkes galime ir mes. Juoba jei tai buvo neeilinė asmenybė, nusipelniusi savo profesijai, ginklo draugams, Lietuvai ir jos istorijai.

 

Proga prisiminti Petrą Bistricką nebus nei jo gimimo, nei žūties sukaktis. Kalbėsime apie jį ką tik paminėję Lietuvos kariuomenės dieną. Apie 20 metų su ginklu rankose jis tarnavo savo gimtajai šaliai. Iš pradžių Lietuvos kariuomenėje, pėstininkų dalinyje, vėliau – pasienio policijoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius (1932 m.). Už pavyzdingą tarnybą. Galvą paguldė 1944-aisiais Žemaitijoje, mūšio lauke. Drauge su bendražygiais mėgindamas sustabdyti iš rytų plūstančią raudonąją laviną.

Gimė P. Bistrickas 1898 m. gegužės 16 d. Naujasodžio kaime, Rozalimo vlsč., Panevėžio aps., ūkininko šeimoje. 1919 m., vykstant kovoms dėl Nepriklausomybės, buvo pašauktas į kariuomenę. Buvo baigęs šešias gimnazijos klases, todėl rekomenduotas mokytis Lietuvos karo mokykloje (LKM). Ją P. Bistrickas baigė 1920 m. spalį (III laida). Suteikus leitenanto laipsnį, paskirtas į 12-ą pėstininkų pulką. Pulką, įėjusį į sudėtį IV pėstininkų divizijos, kuri saugojo demarkacinę liniją, besidriekiančią nuo Vištyčio Vakaruose iki Kalvarijos Rytuose. Tad jau tuomet P. Bistrickas ir jo karių būrys faktiškai vykdė pasieniečių funkcijas.

Minėtoji pėstininkų divizija buvo performuota į Pasienio apsaugos diviziją, o pulkas, kuriame tarnavo P. Bistrickas, pervadintas 4-uoju Kauno pulku. Tarnyba iš esmės nepasikeitė – nuo Vištyčio iki Kalvarijos buvo saugoma administracinė linija. O paskutinę 1923 m. dieną, išreiškus norą tarnauti pasienio policijoje, pavaldžioje Vidaus reikalų ministerijai, P. Bistrickas buvo išleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

O 1924-ieji P. Bistrickui prasidėjo Šakių baro 4-o rajono viršininko poste. Tarnyba prie sienos su Vokietija ir prie administracinės linijos su Lenkija – sunkiai palyginamos. Dėl didelių ekonominių skirtumų tarp valstybių nuo seno čia vyko stambaus masto kontrabanda. Kelios vietos gyventojų kartos buvo ištobulinusios įgūdžius, kaip ir kur nepastebimiems pereiti sieną.

P. Bistricko karjera pasienio policijoje tęsėsi 16 metų. Po Šakių, jis dirbo Alytaus (1934 m.), Trakų (1937 m.), Valkininkų (1940 m.) barų rajonų viršininku.

Nepriekaištingai tarnaudamas pasienio policijoje, P. Bistrickas rasdavo laiko ir visuomeninei veiklai. Priklausė kelioms patriotinėms sąjungoms – Šaulių (buvo kuopos vadas), Vilniui vaduoti, Lietuvos atsargos karininkų.

Pirmosios sovietų okupacijos pradžioje, 1940-aisiais, iš tarnybos pasienio policijoje buvo atleistas. Tuomet P. Bistrickui dar pasisekė – į Sibirą ištremtas nebuvo.

Tačiau jo gyvenimas tragiškai nutrūko karo pabaigoje, 1944 m. spalio 7 d. Įstojęs į gen. Povilo Plechavičiaus buriamą Lietuvos vietinę (arba Tėvynės apsaugos) rinktinę, P. Bistrickas buvo paskirtas vadovauti jos 1-ojo pulko I bataliono 1-ajai kuopai.

Stabdomosiose kautynėse prie Sedos dalyvavo trys 1-ojo savanorių pulko batalionai (juose – po tris kuopas, po 137 vyrus kiekvienoje). Pirmasis batalionas užėmė pozicijas per 200 metrų ryčiau Sedos miestelio. Toliau į šiaurę, ežero link, išsidėstė antrasis. Pirmosios dvi kuopos užėmė gynimosi pozicijas Telšių–Pievėnų–Tirkšlių kelių sankirtose.Būtent joms ir teko pagrindinis bolševikų tankų ir pėstininkų smūgis. Vieno lietuvių kilmės sovietų generolo tvirtinimu, 50 divizijų, taip pat aviacija, tą spalį buvo pergrupuotos ir sutelktos iš Rygos rajono Klaipėdos kryptimi. Apie 0,5 mln. karių, 9 300 pabūklų ir minosvaidžių, 1 340 tankų ir savaeigių pabūklų.

Ir tokias sutelktas Raudonosios armijos pajėgas turėjo nors trumpam sulaikyti keli šimtai lietuvių savanorių... Nes vieškeliu nuo Mažeikių per Sedą traukė voros vokiečių – sumuštos armijos Kurše daliniai.

... Sedos kapinėse po spalio 7-osios kautynių atgulė apie 70 Tėvynės apsaugos rinktinės karių. Juos suguldė į tuos pačius apkasus, dviem eilėm, suglaudę galvomis, Sedos kun. Budraičio suburti vietos gyventojai. Prie ilgo broliško kapo, buvusio apkaso, 1990 metais sediškiai pastatė kryžių su užrašu „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1944 m. spalio 7 d.“. Dauguma šių karių taip ir liko nežinomi – surinktus jų dokumentus iš kun. Vilučio atėmė NKVD.

Bet Petro Bistricko, kurio palaidojimo vieta nėra tiksliai žinoma, pavardė visvien išliko. Todėl prisimename ir minime jį šiandien, nė savaitei nuo Lietuvos kariuomenės dienos nepraėjus.

 

Parengta pagal Algio Balaišio knygą „Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918–1940 m. Žmonės ir įvykiai“ (2006 m.), Vlado Kazlausko „Viska pasiryžę. (Tėvynės Apsaugos Rinktinė – 44)“ (2007 m.).

 

Nuotraukos – iš P. Bistricko dukters Danutės Bistrickaitė-Panavienės archyvo.


Gintautas Stalnionis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistas
2022-ųjų lapkričio dvidešimt penktoji Klaipėdoje
Daiva Benetytė
Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio narė

Penktadienį Klaipėdoje buvo pristatytas naujas patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ ir trys nauji kateriai.

Puoselėjant istorinę atmintį ir tradicijas laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas.

Patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ vykdys Lietuvos sienos apsaugą, taip pat bus periodiškai naudojamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX tarptautinėse operacijose.

Įsigytais moderniais kateriais tarnybą vykdys pasieniečių specialiosios paskirties padalinys ir sieną su Rusija saugančių Vištyčio bei Plaškių pasienio užkardų pareigūnai. 

(Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacija

Vytautas Zaksas
Klaipėdos būrio vadas

Taikliai ir trumpai.

Papildant gerbiamą kolegę, dar pridėsiu, kad laivo “Gintaras Žagunis” krikštamote tapo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kad pasieniečių naujuosius katerius pakrikštijo vyskupas Algirdas Jurevičius, kad renginyje dalyvavo ir Pasieniečių klubo Valdybos pirmininkas Valentinas Novikovas bei generolai Vainius Butinas, Algimantas Songaila ir Saulius Stripeika.

Taip pat paminėtina, kad be visų garbių jau paminėtų svečių, iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Gintaro Žagunio sesuo, kurios sveikinimas ir palinkėjimas laivui susilaukė gausiausių plojimų.

   
 
   
 
 
   
 
   

Klaipėdos būrio informacija

Sveikiname kariuomenės dienos proga

Pasieniečių mokykloje vyko mokyklos įsikūrimo Medininkuose 15-os metų sukakties renginys

Prisiminti nueitą kelią, pasidalinti įspūdžiais į renginį atvyko tarnybos Personalo valdybos viršininkas Giedrius Geniušas, Pasieniečių klubo valdybos pirmininkas Valentinas Novikovas, buvęs ilgametis Pasieniečių mokyklos viršininkas Vytautas Strolia, Specialiosios paskirties skyriaus viršininkas Ričardas Nariūnas,  kitų VSAT padalinių  pareigūnai,  buvę ir esami mokyklos darbuotojai,  kursantai.

Renginyje buvo prisiminta, kaip 2007 m. spalio 25 d. kiek ilgiau nei po metų trukmės statybų, renovacijos ir įrengimo darbų Medininkuose (Vilniaus r.) duris atvėrė Pasieniečių mokykla.

 Naujos  mokyklos veiklos pradžia  tuomet buvo  vienas  reikšmingiausių įvykių Valstybės sienos apsaugos tarnybos istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Kartu tai buvo ir vienas didžiausių Tarnybos vykdytų projektų Lietuvai rengiantis prisijungti prie Šengeno erdvės narių.

Apie  statybų priešistorę bei visą projekto vykdymo eigą, gyvu pasakojimu bei fotomedžiaga iliustravo  Pasieniečių klubo valdybos pirmininkas  Valentinas Novikovas.

Savo įžvalgomis ir prisiminimais dalinosi  beveik du dešimtmečius Pasieniečių mokyklai vadovavęs  Vytautas Strolia.

Sveikinimo žodžius visos tarnybos vadovybės vardu tarė Personalo valdybos viršininkas Giedrius Geniušas. Jis, mokyklos įsikūrimo Medininkuose 15-os metų sukakties proga, mokyklos viršininkui įteikė simbolinę dovaną.

Pasieniečių mokyklos viršininkas D. Kaminskas dėkojo atvykusiems svečiams, mokyklos dėstytojams, darbuotojams bei kursantams, kurie kuria mokyklos istoriją.  Buvusiam mokyklos viršininkui V. Stroliai, šią dieną švenčiančiam gimtadienį,  bendruomenės vardu įteikė dovaną.

38-os laidos kursantai šiai gražiai progai paruošė meninę programą. Atlikėjų trijulė - Inesa, Laura ir Linas, atliko savo kūrybos dainą, pritardami gitaromis, o Modestas atliko nuostabų kūrinį fortepionu.

Visi renginio dalyviai pavaišinti  pasienietiška koše ir arbata bei artėjant  lietuvių vis triukšmingiau švenčiamam Helovinui, pakviesti  apžiūrėti  ir įvertinti  Pasieniečių mokyklos bendruomenės  parengtą moliūgų parodą.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Teksto autorė - Asta Šimkuvienė, nuotraukos - Pasieniečių mokyklos

Organizuota talka Pasieniečių klubo ąžuolų giraitėje

Pasieniečių mokyklos kursantai kartu su  Pasieniečių klubo nariais tvarkė Vilniaus rajone, ant Juozapinės kalvos,  pasodintą ąžuolų giraitę.


Šį ąžuolyną dar 2013 metais, suorganizuotos akcijos metu, pasodino Pasieniečių klubas, kuriam talkino gamtos mylėtojai – Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos darbuotojai bei Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos atstovai. Šie ąžuolai buvo pasodinti klubui minint 10 metų veiklos sukaktį.

Jau beveik dešimtmetį  šiuos plačialapius prižiūri Pasieniečių klubo nariai, Pasieniečių mokyklos kursantai bei Jaunieji pasieniečiai.

Antradienį Pasieniečių mokyklos kursantai, kartu su koordinatore Ramune Nariūnaite bei  Klubo Vilniaus ir Medininkų būrių nariai, vėl kibo į ąžuolų giraitės tvarkymo darbus. O darbų išties daug – iškirsti ir išpjauti nudžiuvusius krūmus, nereikalingus, ne vietoje  išaugusius  medelius, nupjauti gerokai peraugusias  žoles, surinkti šiukšles, apgenėti šakas.

Šią vietą ant Juozapinės kalvos dažnai lanko moksleivių grupės, pavieniai asmenys ir kiti keliautojai.

Po darbų Pasieniečių klubo nariai, kursantai ne tik mėgavosi auksiniu rudeniu, įvairiomis spalvomis nusispalvinusia gamta, bet ir padarytais darbais bei puikia draugija.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Teksto autorė – Asta Šimkuvienė, redagavo M. Zemenskas // Nuotraukos – Antano Žilėno ir PM kursantų

Prisijungti
Prisijungimo vardas

Slaptažodis



Dar ne narys?
Registruotis.

Pamiršai slaptažodį?
Prašyk naujo!.
Šiandien


Rytoj gimtadienį švęs:
Adolfas PAURYS
Greitai gimtadienį švęs:
Rimantas KARPAVIČIUS
Žurnalai
Paklausykite radijos
Klausykite į sveikatą!
Lietuvos radijas
Žinių radijas
PARODOS
Užkrauta per 0.16 sekundes
3,314,607 unikalūs lankytojai