Šiemet, gegužės 27-ąją, šviesios atminties Algiui Balaišiui – buvusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba, VSAT) karininkui ir pasienio istorijos tyrinėtojui būtų sukakę 90 metų.

Algis Balaišis buvo Ilgametis tarnybos pareigūnas ir darbuotojas, Pasieniečių muziejaus pradininkas, Pasieniečių klubo vienas iš iniciatorių ir steigėjų bei pirmasis klubo vadovas, istorinių knygų apie pasienio tarnybos istoriją autorius, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas. Algis Balaišis mirė 2015 m. gegužės 1-ąją eidamas 79-uosius metus.

Pasieniečių klubo nariai kartu su tarnybos štabo bendruomene ketvirtadienį susirinko į VSAT štabo salę prisiminti ir paminėti šią asmenybę, prisiminti jo nuveiktus darbus ir jo indėlį į pasienio istorijos tyrinėjimus.

Renginio pradžioje dalyvius pasveikino VSAT vado funkcijas atliekantis tarnybos vado pavadutojas Donatas Škarnulis ir Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas.

Su išsamia A. Balaišio biografija bei įdomiais mažai kam žinomais jo gyvenimo epizodais supažindino klubo etikos komisijos pirmininkė, buvusi Pasieniečių muziejaus vedėja ir minimos asmenybės bendramintė bei bendražygė Loreta Dumbauskienė. Ji parengė ir per 60 nuotraukų iš A. Balaišio veiklos Pasieniečių klubui ir VSAT istorijai prezentaciją.

VSAT vado patarėjas Giedrius Mišutis, tuomet buvęs Viešųjų ryšių skyriaus viršininku, pasidalino prisiminimais apie įdomią ir turiningą pažintį su jau dimisijoje buvusiu pulkininku leitenantu  leidžiant pastarojo parengtas knygas valstybės sienos apsaugos istorijos tematika. G. Mišutis labai šiltai atsiliepė ir apie A. Balaišį, kaip labai inteligentišką, ramų, taktišką bei be galo žingeidų žmogų.

Prisiminimais apie buvusį kolegą pasidalino ir klubo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, buvęs tarnybos vado pavaduotojas–intendantas Algimantas Gelažanskas, atsinešęs į renginį nuotraukų iš bendros veiklos tarnyboje. Apie A. Balaišį prisiminė ir ilgamečiai tarnybos darbuotojai Valdas Strumila, Arūnas Čeida bei kiti Pasieniečių klubo nariai.

Po renginio dalyviai buvo pakviesti vykti į Žvėryne esančią Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, kur Šv. Mišias už A. Balaišį, Pasieniečių klubą ir visus pasieniečius, karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojus aukojo kunigas ir Pasieniečių klubo narys Vytautas Rapalis. Tenka apgailestauti, kad labai mažai klubiečių nuvyko į bažnyčią, nes dalyvavusieji liko ne tik dvasiškai pakylėti, bet ir maloniai nustebinti ir pagerbti tokio nuoširdaus, turiningo ir prasmingo gerbiamo kunigo pamokslo.

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Nuotraukos VSAT ir Valentino Novikovo čia

Šių metų rugsėjo 12-13 dienomis Pasieniečių klubo nariai iš visos Lietuvos rinkomės Biržų mieste į tradicinį klubo sąskrydį.

Pasiskirstę į dvi grupes, su Biržų turizmo ir informacijos centro gidžių pagalba, susipažinome su Biržų miesto ir rajono lankytinomis vietomis - Biržų pilimi, bažnyčiomis ir paminklais, Astravo dvaru, praėjome ilgiausiu Lietuvos Širvėnos ežero pėsčiųjų tiltu (525m), susipažinome su karstinėmis įgriuvomis (Karvės ola), Kirkilų apžvalgos bokštu ir karstiniais ežerėliais.

 Prie Kirkilų bokšto pasivaišinome skania pasienietiška koše. Pavalgę nuvykome į Sodeliškių dvaro sodybą, kur asmeniškai apžiūrėjome tris ekspozicijas: buities ir technikos muziejų bei gyvūnus.

Nakvynei ir vakaronei, nuvykome į kaimo turizmo sodybą "Pas Vaidotą".

Vakaronės metu, aktyviausiems klubo nariams, buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanos, o sodybos šeimininkei Astai už suteiktas puikias vakaronės ir nakvynės sąlygas - suvenyrą su Pasieniečių klubo simbolika.

Ryte, pavalgę skanios kopūstienės, išvykome į Saločius (Pasvalio raj.).

Trumpam sustojome prie Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui pastatyto paminklo. 

Miestelio kapinėse ant pasienio policininko Mykolo Repšio kapo (1941m. birželio sukilimo dalyvio, žuvusio 1941m. birželio 28d.) padėjome gėlių ir uždegėme atminimo žvakutę, klausėmės klubo Garbės narės Loretos Dumbauskienės pasakojimo apie žuvusį pasienietį ir to meto įvykius.

Sąskrydžio programos paskutiniai lankymo objektai tai Baltijos kelio atminčiai skirti atminimo ženklai. Apie jų pastatymo istorijas ir ypatumus papasakojo klubietė Angonita Rupšytė.

Pasieniečių klubas dėkoja Valstybės sienos apsaugos tarnybai už pagalbą organizuojant šį sąskrydį.

Daugiau foto akimirkų iš renginio čia

Klubo informacija

Gerai, kad šiais laikais yra tokios technologijos, kai tau primena apie buvusius įvykius… taip ir dabar „netyčia“ aptikau aprašymą apie praeitų metų tradicinį Klaipėdos būrio renginį „Šimtmečio laužai“. Beveik niekas nepasikeitė, gal tik pirmą kartą per tokį tradicinį renginį nulijęs lietus, kuris tikėtina atbaidė lankytojus. 

„Šimtmečio laužai“ - tai 2018 metais vykęs specialus tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“ renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. 

Gal būt dėl to ir tradicija, kad neįmanoma kažką parašyti apie renginį nesikartojan kas buvo praėjusiais metais. 

Džiugu, kad tradiciškai į šį renginį mus aplanko Marijampolės būrys, tradicinė tapo ir Rolando grybienė, tradicinis ir laužas ir himnas giedamas prie laužo.

Kas netradicinio… šiemet taip jau nutiko, kad ši šventė nebuvo tokia linksma. Šią dieną taip pat paminėjome ir liūdną netektį, - praėjo 4 savaitės kai Klaipėdos būrys neteko savo draugo ir vado. Rytas prasidėjo nuo Šventų mišių, po to išvyka į kapus.

Bunkeryje taip pat uždegta atminimo žvakutė.

Smagu, kad kartu su mumis paminėti Vytauto atminimą atvyko ir artimieji. Prie kavos ar arbatos puodelio pabendravome, prisiminėme koks buvo Vytautas… sunku, spaudžia krūtinę ir tvenkiasi akys kai reikia rašyti apie draugo atminimą…

 Daugia foto akimirkų čia

Klaipėdos būrio informacija.

Prasidėjus karui Ukrainoje Pasieniečių klubas po viena vėliava suvienijo Lietuvos patriotinių organizacijų ir „Carito“ narius, neabejingus kovojančiai Ukrainai.

Nuo 2022-04-04 metų karo pradžios savanoriškose misijose dalyvavo 14 kartų. Vadovaujami Kazimiero Lunecko, rinko, patys rėmė, gabeno paramą ir pagalbą Ukrainos kariams bei civiliams.

Komanda Pasieniečių klubo narių: Kazimieras Luneckas, Romas Eidukevičius, Romualdas Šuliokas, Audrius Brazauskas, Darius Vaitekėnas, Valentinas Urbonas.

Carito atstovės: Jurgita Kasparavičiūtė Ingrida Montvilienė.

Ukrainos karių ir civilių nepailstantys rėmėjai Pasieniečių klubo nariai: Kunigas Vytautas Rapalis, Angonita Rupšytė, Romualdas Šuliokas. Prisideda ir Pasieniečių klubas.

Kiti rėmėjai: Audrius Volungevičius, Laurynas Žilinskas, Vidas Buzas, Eugenija Baužaitė.

Parama vežama tiesiogiai į ligonines, reabilitacijos centrus ir Ukrainos kariuomenės ir pasieniečių dalinius, su kuriais ryšys užmegztas daugelio misijų metu. Šis bendradarbiavimas leidžia geriau suprasti realius poreikius ir užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Mūsų misijos pasiekia miestus: Ustiluh, Dubną, Lucką, Kyjivą, Žitomirą, Chorolą, Kremenčuką, Poltavą, Charkivą, Odesą, Ševčenkos Korsun.

Kiekviena misija – tai Lietuvos žmonių palaikymo, pagarbos, solidarumo ir draugystės ženklas Ukrainai, kovojančiai už savo laisvę, nepriklausomybę ir teisę į taikų gyvenimą.

Lietuva – Ukraina

Kazimieras Luneckas

Rugpjūčio 21-ąją paminėtos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės. Renginiai vyko Alytuje, kur gyveno ir yra palaidotas Lietuvos nepriklausomybės didvyris ir Vilniuje prie paminklo jo žūties vietoje A. Goštauto gatvėje šalia Seimo rūmų.

Ceremonijoje dalyvavo A. Sakalausko sesuo Sakalauskaitė- Ramilienė, LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras ir kiti Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės vadai, Lietuvos laisvės gynėjai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai bei kiti svečiai. Taip pat nemažas būrys Pasieniečių klubo narių.

Renginio metu A. Sakalauskas buvo pagerbtas tylos minute. Žuvusiam kariui savanoriui pagerbti buvo iššautos trys garbės sargybos kuopos karių salvės, prie memorialinio akmens padėtos gėles. Renginio metu grojo Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo orkestras, koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“

Artūras Sakalauskas žuvo 1991 m. rugpjūčio 21 d. per sovietų armijos provokaciją šalia Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kuomet Lietuvos kariai savanoriai susirėmė su apsaugos postą atakavusiais sovietų specialiosios paskirties dalinio kariais.