Viešpatie Dieve, mūsų Tėve, susirinkome šioje vietoje, kur tyliai plevena Atminties dvasia, kur išgyvename ne tik skausmą, bet ir pasididžiavimą. Šiandien ypatingai prisimename Gintarą Žagunį – Lietuvos Respublikos pasieniečių pareigūną, kuris 1991 metų gegužės 19-ąją stojo už mūsų visų laisvę ir už ją paaukojo savo gyvybę. Dieve, Tu žinai žmogaus širdį, Tu matei jo drąsą, tą lemtingą rytą, kai ginkluota neteisybė bandė atimti tai, ką Tauta tik buvo atgavusi – savo teisę būti. Gintaras nežengė atgal. Jis stovėjo – vienas iš pirmųjų laisvos Lietuvos gynėjų, savo kūnu ženklinęs valstybės sieną, kuri tuo metu dar nebuvo įtvirtinta tvoromis, bet buvo įtvirtinta tikėjimu, pasiryžimu ir meilės Tėvynei jėga. Priimk jį, Viešpatie, į savo ramybės namus, ten, kur nėra sprogimų nei grasinimų, kur nebereikia saugoti niekieno sienų – tik amžinosios Karalystės vartus. Tegul jam šviečia Tavo šviesa per amžius. Tegul amžina ramybė apgaubia jo sielą. Meldžiame Tavęs, gerasis Dieve, palaimink Gintaro artimuosius, jo šeimą, kuri gyvena su širdies skausmu, bet ir su tylia didybe, kurios neatima nė vienas laikas. Būk jiems paguoda, stiprybė ir viltis. Palaimink visus Lietuvos pasieniečius, kurie šiandien, kaip ir tada, stovi mūsų valstybės prieigose – ne tik su ginklu, bet ir su sąžine, su atsakomybe. Saugok jų žingsnius, jų mintis, jų šeimas. Tegu Tavo ranka juos laiko, kai jų rankos pavargsta. Viešpatie, mūsų istorijos Viešpatie, mokyk mus branginti laisvę – ne tik žodžiais, bet darbais. Išmokyk mus saugoti vienas kitą, ginti tiesą, atminti žuvusiuosius ne tik kartą per metus, bet kasdien – gyvenimu, kuris vertas jų aukos.Tegul Gintaro vardas lieka gyvas – ne tik ant paminklo, bet mūsų sąžinėje, mūsų tautos širdyje. Tegul jis įkvepia taiką, drąsą ir ištikimybę. Per Kristų, mūsų Viešpatį, kuris nugalėjo mirtį ir dovanojo gyvenimą be pabaigos, meldžiame Tavęs. Amen.

Kunigas Vytautas Rapalis

Kaip ir kasmet, gegužės 19 d. Pasieniečių klubo nariai dalyvauja pirmojo, po Nepriklausomybės atkūrimo, tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagūnio 34-osioms mirties metinėms skirtuose renginiuose.

Vilniaus Antakalnio kapinėse ant Gintaro Žagūnio kapo padėjome gėlių kompoziciją, padėjome gėles ir ant tose pačiose kapinėse besiilsinčių--pirmojo Pasienio apsaugos tarnybos vado Virginijaus Česnulevičiaus ir Gintaro Žagūnio mamos-Aldonos Žagūnienės kapų.

Šv.mišios buvo aukojamos Lietuvos kariuomenės Ordinariato Šv.Ignoto bažnyčioje, taip pat  atidengta kario - pasieniečio atminimo lentelė.

Šalčininkų rajone, Krakūnuose, Gintaro Žagūnio žūties vietoje vyko minėjimas. Kunigas Vytautas Rapalis, Pasieniečių klubo narys, pradėjo malda už Gintaro Žagunio atminimą, prie paminklo padėjome gėles.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

2025 05 11 Pasieniečių klubo Varėnos būrio nariai sudalyvavo renginyje Memorialinės bareljefinės lentos skirtos kovojusios su sovietine okupacija Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko - Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės - Vandos santuokos įamžinimui, minint šios santuokos 80-ąsias metines.

Renginys vyko Varėnos raj. Nedzingės km Nedzingės Švč.Trejybės bažnyčioje, kurioje 1945 m. šie partizanai priėmė santuokos sakramentą.

Varėnos būrio informacija

Daugiau fotografijų iš renginio čia

2025-05-09

Š. m. liepos 4 d. Pasieniečių dienos ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo švenčių proga organizuojamas baidarių žygis Vilniaus rajone, dalyvaujančiųjų skaičius gali būti iki 30 asmenų. Dėl plaukimo maršruto ilgio ir laiko bus susitarta vietoje. Po plaukimo bus žygio aptarimas prie laužo. Norintys apsinakvoti galės apsistoti privačioje teritorijoje. Susirinkimo vieta: Beržininkų g. 11, Adomaičių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. Susirinkimo laikas: nuo 12.30 val., preliminarus išplaukimo laikas – nuo 15.00 val.

Registracija: iki š. m. liepos 2 d. (kluneckas@gmail.com; arturas.ceida@vsat.vrm.lt).

Žygio mecenatas – Vilniaus būrio narys A. Žymančius.

Vilniaus būrys

Laisvės alėja ir jos statiniai buvo mūsų kelionės tikslas.  Š. m. gegužės 6 d. Iš Vilniaus pajudėję patogiu traukiniu 8:10 val., jau 9:20 glėbesčiavomės su kauniečiais, kolegomis iš Marijampolės skyriaus: Alvydu Danėnu ir Romu Šulioku. Alvydas mus lydėjo visos kelionės po Kauno miesto įžymybes metu. Kelionė buvo organizuota aukščiausiu lygiu. Kartu su Marijampolės kolegomis mus lydėjo Juozas Janušaitis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas ir Šaulių sąjungos narys. Alvydo ir Juozo žinios apie Kauno miestą stebino mus visos kelionės metu.

10 val. mūsų laukė Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas. Jis papasakojo apie muziejų, kuris laikomas vertingu Kauno modernizmo architektūros pastatu, vienas senesnių Lietuvos muziejų. Po to su edukacine programa apie tai, kaip keitėsi Lietuvos valstybės karo technika ir amunicija nuo Vytauto Didžiojo laikų iki dabar, supažindino profesionalūs muziejininkai.

Aplankėme Lietuvos karininkų ramovę, ji įsikūrusi Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniuose rūmuose. Žavus jaunuolis aprodė gražiausias menes su senoviniais ąžuolo baldais, prezidentinę menę.

Prieš kelionę į Soborą pasimėgavom ALI kavinukėje kepamais saldumynais ir kvapnia kava.

Kauno soboras. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Užėjome dar vykstant šv. Mišioms. Po jų rektorius – Kapelionato kapelionas kun. Tomas Karklys mus pakvietė apžiūrėti Soboro rūsius ir labai įdomiai papasakojo apie pastatą.  XIX a., kol nebuvo apstatytas Kauno Naujamiestis, dabartinėje Įgulos bažnyčios vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys.

1891 m. birželio 29 d. pradėtas ir 1895 m. rugsėjo 17 d. pastatas baigtas statyti. Jis konsekruotas šventųjų apaštalų Petro ir Povilo soboru (Petropavlovskij sobor) ir iki 1915 m. rugpjūčio 17 d. priklausė Rusijos imperijos karinėms žinyboms.

1950 m. kovo 2 d. įsteigta Šv. Arkangelo Mykolo parapija. 1991 m. kovo 28 d. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia grąžinta Kauno arkivyskupijos kurijai.

Dabar Soboro rūsiai rekonstruoti, ten vyksta edukaciniai renginiai ir, esant būtinybei, pritaikyti gyventi. Anksčiau (po 1918 metų) ten gyveno kunigai.

Gerb. Juozas mus pakvietė aplankyti savo "darbovietę“ – Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Juozo Jonušaičio lydimi mes apžiūrėjome grimo kambarius, pasivaikščiojome po erdvią sceną, puošnų vestibiulį. Nuostabi teatro dvasia jautėsi visur.

Eidami Laisvės alėja susipažinome su joje esančiais paminklais: skulptūra D. Dolskiui atminti, Rūtos Meilutytės pagerbimo lenta, Jono Vileišio skulptūra priešais buvusį Kauno centrinį paštą, paminklas Romui Kalantai atminti „Aukos laukas“.

Pakeliui užsukome į Kauno katedrą pabūti ir pasimėgauti jos didybe.

Galutinis kelionės tikslas Laisvės karys – prie Kauno pilies stovinti Vyčio skulptūra.

Pilni įspūdžių ir laimingi grįžome atgal ir dar iki traukinio likus geram pusvalandžiui pasivaikščiojome po Ramybės parką.

Didžiulis dėkui Alvydui už puikiai organizuotą kelionę po Kauną ir mums skirtą laiką!!!

Ekskursijos akimirkos įamžintos nuotraukose >>> čia

Vytautas Gečiauskas