2016 metų kovo 19 ankstus rytas... Mėnuo laiko vyko pasiruošimas žygįui. Šiais metais surengtas pirmasis pėsčiųjų žygis „Tauriečiai“, skirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanams atminti. Žygio organizatorius – Pėsčiųjų žygių asociacija, partneriai – Plokščių seniūnija, Plokščių mokykla-daugiafunkcinis centras, Jurbarko P. Paulaičio šaulių 1-oji kuopa.

Tikimės, kad šis žygis taps tradiciniu, nes, kaip vėliau paaiškėjo, jis surinko iki 600 dalyvių. Žygyje dalyvavo Pakrančių apsaugos rinktinės komanda, kurią sudarė rinktinės pareigūnai bei Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio atstovai – buvę pareigūnai ir pritariantys pasieniečio profesijai asmenys. Taip pat susitikom ir su Pasieniečių klubo kolegomis iš Marijampolės būrio. Malonu susitikti su savais...

Žygeivių vardu norime iškart padėkoti Pakrančių apsaugos rinktinės vadovybei, suteikusiai galimybę dalyvauti šiame žygyje.

Po oficialių kalbų buvo skelbta žygio pradžia. Pamažu žygeivių virtinė išsitempė beveik per kilometrą. Iki pirmo kontrolės posto maršrutas didžiąja dalimi ėjo mišku, kitaip vadinama Didžiąja giria, jo atstumas siekė 8 km. Antrasis kontrolės postas buvo jau kitame – Žalgirio miške, už 7,2 km. Įdomiausia trasos dalis buvo nuo antro kontrolės posto iki miško pakraščio (apie 500 m), kai greičiau ne ėjome, o plaukėme...

Išėjus iš miško, maršrutas tęsėsi lauko keliukais ir vietinės reikšmės keliais iki Kubilių gyvenvietės, o ten leidomės į Nemuno slėnį, kur mūsų laukė trečiasis kontrolės postas. Reikia pasakyti, kad po 20 km nusileidimas 12% nuokalne nebuvo toks ir lengvas, nors ėjome asfaltuotu keliu – jautėsi kad kojose turim raumenukų... Su kolegomis juokavom, kad jei buvo nusileidimas, tai reikia laukti ir pakilimo. O pastarasis mūsų laukė už 5 km žygio Nemuno pakrante.

Atsižymėję ketvirtame kontrolės poste, kilome šturmuoti šlaito, paskutinio tos dienos tikro iššūkio, kuris vos už dviejų kilometrų nuo finišo jau pačiose Plokščių gyvenvietės ribose. Štai ir Plokščių mokykla-daugiafunkcinis centras – kuriame startavome, o dabar ir finišavome.

Į žygį ryte išlydėjo pučiamųjų orkestras, o finiše sutiko kaimo kapela. Žygį labai pagyvino persirengusių NKVD pareigūnų ir partizanų uniformomis asmenų teatralizuoti pasirodymai, dėl kurių pasirodymo žygeiviai šiais laikais baimės jausmo jau nebeturi.

Orai žygio nuotaikos nesugadino. Nuo pat ryto saulė ritinėjosi danguje, einant mišku atrodė net per šilta. Tiesa, į žygio pabaigą mus pasiekė sniegutis, bet čia jau mūsų laukė diplomai ir žygio medaliai.

Visi sveiki ir geros nuotaikos, pasiryžę kitiems žygiams Pakrančių apsaugos rinktinės, Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariai ir asmenys besidomintys valstybės sienų ir jos apsaugos istorija sėkmingai grįžome namo.

P.S. Keletas pastebėjimų ir pasiūlymų žygio organizatoriams: žygyje pasigedome įsimintinų vietų aplankymo. Teko girdėti, kad šiose apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai, bet štai maršrutas taip niekur ir nenuvedė. Tik pačiuose Plokščiuose pastebėtas paminklas o tolėliau rūsys kur buvo nužudyti daugelis šio krašto partizanų.

Pasieniečių Klubo
Klaipėdos būrio vado pavaduotojas
Rolandas Smilingis

Daugiau nuotraukų iš renginio čia