Rugpjūčio 11 d. Trakų Švc. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vykusių Šv. Mišių metu į paskutinę kelionę buvo išlydėta Pasieniečių klubo Garbės narė Aldona Žagunienė. Urna su velionės palaikais buvo įleista į šeimos kapą Antakalnio kapinėse. Velionės atminimą pagerbė ir Pasieniečių klubo nariai.

Aldona gimė 1929 m. lapkričio 11 d. Jonavoje Vytauto ir Elenos Pinkevičių šeimoje. Čia augo 9 vaikai (4 seserys ir 5 broliai), Aldona iš jų buvo vyriausia. 1933 m. Pinkevičių šeimai persikėlus į Alytaus miestą, Aldona čia baigė vidurinę mokyklą. Po to Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę.

A. Žagunienės pedagoginė veikla prasidėjo Rozalimo (Pakruojo r.) vidurinėje mokykloje. Dirbo mokytoja ir mokymo dalies vedėja, vėliau Pakruojo žemės ūkio technikume dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1962 m. šeimai persikėlus į Trakus, mokytojavo mokyklos-internato, ir Trakų 2-je vidurinėje mokykloje, o šiai gavus gimnazijos statusą – Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Joje dirbo iki 2001 m. rugsėjo.

1956 m. Aldona Pinkevičiūtė ištekėjo už Zenono Žagunio. 1957 m. susilaukė sūnaus Gintaro, o 1958 m. – dukters Ramunės.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, patriotiškai išauklėtas sūnus Gintaras stojo į jaunos valstybės gynėjų gretas ir likimas jam lėmė paaukoti brangiausią turtą – gyvybę ginant Valstybės sieną su Baltarusija. Didžiulis skausmas ir širdgėla prislėgė motinos Aldonos krūtinę. Tačiau ji nepalūžo. Dėjo didžiules pastangas, kad Gintaro Žagunio vardas būtų tinkamai įamžintas, noriai bendradarbiavo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovais, Lietuvos Respublikos Seimo nariais, Šalčininkų rajono vadovais ir galėjo pasidžiaugti tiek iškilusiu paminklu G. Žaguniui jo žuvimo vietoje Krakūnų kaime (Šalčininkų r.), tiek čia rengiamais jo atminimo minėjimais kasmet, gegužės 19 d.

Daugiau fotografijų čia