Laisvės alėja ir jos statiniai buvo mūsų kelionės tikslas.  Š. m. gegužės 6 d. Iš Vilniaus pajudėję patogiu traukiniu 8:10 val., jau 9:20 glėbesčiavomės su kauniečiais, kolegomis iš Marijampolės skyriaus: Alvydu Danėnu ir Romu Šulioku. Alvydas mus lydėjo visos kelionės po Kauno miesto įžymybes metu. Kelionė buvo organizuota aukščiausiu lygiu. Kartu su Marijampolės kolegomis mus lydėjo Juozas Janušaitis, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas ir Šaulių sąjungos narys. Alvydo ir Juozo žinios apie Kauno miestą stebino mus visos kelionės metu.

10 val. mūsų laukė Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovas. Jis papasakojo apie muziejų, kuris laikomas vertingu Kauno modernizmo architektūros pastatu, vienas senesnių Lietuvos muziejų. Po to su edukacine programa apie tai, kaip keitėsi Lietuvos valstybės karo technika ir amunicija nuo Vytauto Didžiojo laikų iki dabar, supažindino profesionalūs muziejininkai.

Aplankėme Lietuvos karininkų ramovę, ji įsikūrusi Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniuose rūmuose. Žavus jaunuolis aprodė gražiausias menes su senoviniais ąžuolo baldais, prezidentinę menę.

Prieš kelionę į Soborą pasimėgavom ALI kavinukėje kepamais saldumynais ir kvapnia kava.

Kauno soboras. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. Užėjome dar vykstant šv. Mišioms. Po jų rektorius – Kapelionato kapelionas kun. Tomas Karklys mus pakvietė apžiūrėti Soboro rūsius ir labai įdomiai papasakojo apie pastatą.  XIX a., kol nebuvo apstatytas Kauno Naujamiestis, dabartinėje Įgulos bažnyčios vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys.

1891 m. birželio 29 d. pradėtas ir 1895 m. rugsėjo 17 d. pastatas baigtas statyti. Jis konsekruotas šventųjų apaštalų Petro ir Povilo soboru (Petropavlovskij sobor) ir iki 1915 m. rugpjūčio 17 d. priklausė Rusijos imperijos karinėms žinyboms.

1950 m. kovo 2 d. įsteigta Šv. Arkangelo Mykolo parapija. 1991 m. kovo 28 d. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia grąžinta Kauno arkivyskupijos kurijai.

Dabar Soboro rūsiai rekonstruoti, ten vyksta edukaciniai renginiai ir, esant būtinybei, pritaikyti gyventi. Anksčiau (po 1918 metų) ten gyveno kunigai.

Gerb. Juozas mus pakvietė aplankyti savo "darbovietę“ – Kauno valstybinį muzikinį teatrą. Juozo Jonušaičio lydimi mes apžiūrėjome grimo kambarius, pasivaikščiojome po erdvią sceną, puošnų vestibiulį. Nuostabi teatro dvasia jautėsi visur.

Eidami Laisvės alėja susipažinome su joje esančiais paminklais: skulptūra D. Dolskiui atminti, Rūtos Meilutytės pagerbimo lenta, Jono Vileišio skulptūra priešais buvusį Kauno centrinį paštą, paminklas Romui Kalantai atminti „Aukos laukas“.

Pakeliui užsukome į Kauno katedrą pabūti ir pasimėgauti jos didybe.

Galutinis kelionės tikslas Laisvės karys – prie Kauno pilies stovinti Vyčio skulptūra.

Pilni įspūdžių ir laimingi grįžome atgal ir dar iki traukinio likus geram pusvalandžiui pasivaikščiojome po Ramybės parką.

Didžiulis dėkui Alvydui už puikiai organizuotą kelionę po Kauną ir mums skirtą laiką!!!

Ekskursijos akimirkos įamžintos nuotraukose >>> čia

Vytautas Gečiauskas