Viešpatie Dieve, mūsų Tėve,
susirinkome šioje vietoje, kur tyliai plevena Atminties dvasia,
kur išgyvename ne tik skausmą, bet ir pasididžiavimą.
Šiandien ypatingai prisimename Gintarą Žagunį –
Lietuvos Respublikos pasieniečių pareigūną,
kuris 1991 metų gegužės 19-ąją stojo už mūsų visų laisvę
ir už ją paaukojo savo gyvybę.

Dieve, Tu žinai žmogaus širdį,
Tu matei jo drąsą, tą lemtingą rytą, kai ginkluota neteisybė
bandė atimti tai, ką Tauta tik buvo atgavusi – savo teisę būti.
Gintaras nežengė atgal. Jis stovėjo – vienas iš pirmųjų laisvos Lietuvos gynėjų,
savo kūnu ženklinęs valstybės sieną, kuri tuo metu dar nebuvo įtvirtinta tvoromis,
bet buvo įtvirtinta tikėjimu, pasiryžimu ir meilės Tėvynei jėga.

Priimk jį, Viešpatie, į savo ramybės namus,
ten, kur nėra sprogimų nei grasinimų,
kur nebereikia saugoti niekieno sienų –
tik amžinosios Karalystės vartus.
Tegul jam šviečia Tavo šviesa per amžius.
Tegul amžina ramybė apgaubia jo sielą.

Meldžiame Tavęs, gerasis Dieve,
palaimink Gintaro artimuosius, jo šeimą, kuri gyvena su širdies skausmu,
bet ir su tylia didybe, kurios neatima nė vienas laikas.
Būk jiems paguoda, stiprybė ir viltis.

Palaimink visus Lietuvos pasieniečius,
kurie šiandien, kaip ir tada, stovi mūsų valstybės prieigose –
ne tik su ginklu, bet ir su sąžine, su atsakomybe.
Saugok jų žingsnius, jų mintis, jų šeimas.
Tegu Tavo ranka juos laiko, kai jų rankos pavargsta.

Viešpatie, mūsų istorijos Viešpatie,
mokyk mus branginti laisvę – ne tik žodžiais, bet darbais.
Išmokyk mus saugoti vienas kitą, ginti tiesą,
atminti žuvusiuosius ne tik kartą per metus, bet kasdien –
gyvenimu, kuris vertas jų aukos.Tegul Gintaro vardas lieka gyvas –
ne tik ant paminklo, bet mūsų sąžinėje, mūsų tautos širdyje.
Tegul jis įkvepia taiką, drąsą ir ištikimybę. Per Kristų, mūsų Viešpatį, kuris nugalėjo mirtį
ir dovanojo gyvenimą be pabaigos,
meldžiame Tavęs. Amen.