Saulėtą ir šiltą spalio savaitgalį prasmingai paminėtos pasieniečio Jurgio Kybarto 95-osios žuvimo metinės.

Penktadienį, spalio 2-osios rytmetį Elektrėnų savivaldybės Vievio kapinėse ir Baltamiškės kaime buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. lenkų pasieniečio nukauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas. Ši diena buvo skirta ir naujos Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicijoje parengtos parodos J. Kybartui atminti pristatymui.

Renginiuose dalyvavo vidaus reikalų ministro patarėjas Arūnas Puodys, VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, kiti VSAT pareigūnai ir Vievio seniūnijos tarnautojai, Pasieniečių klubo nariai, Neries regioninio parko darbuotojai ir gausus būrys Vievio bei Elektrėnų moksleivių, lydimi mokytojų. Renginį vedė Elektėnų krašto muziejaus vedėjas Tomas Petrauskas.

Nors nuo pareigūno žūties praėjo 95-eri metai, tačiau jo auka ir šiandien primena, kokia svarbi yra pasieniečio pareiga saugant valstybės sieną, ginant savo šalį nuo vienokių ar kotokių išorės grėsmių ir priešų. Sąsajas su šių dienų geopolitine situacija minėjo ir kalbėję garbūs renginio svečiai. Klubo prezidentas Valentinas Novikovas už vaisingą bendradarbiavimą saugant ir puoselėjant J. Kybarto žuvimo vietos tvarkymą ir priežiūrą, I laipsnio klubo atminimo ženklą „Buvome, esame, b ūsime“ įteikė Baltamiškio bendruomenės pirmininkui Rimantui Dubosui.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas pasienio policijoje pradėjo tarnauti 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį incidentas prie pasieniečių saugomos administracinės linijos kilo būtent dėl tokio gairių perkėlinėjimo fakto. Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant jo kolegoms pasieniečiams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

1937 m. gegužės 16 d. už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotas lėšas buvo pastatytas paminklas tarnyboje žuvusiam pasieniečiui. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Džiuginanti yra Elektrėnų krašto muziejininkų iniciatyva įamžinti J. Kybarto atminimą prasminga paroda Lazdėnuose. Simboliška, kad būtent šiame kaime Pirmosios Lietuvos Respublikos metais netekus Vilniaus krašto buvo laikinosios, administracinės, linijos pereinamasis punktas ir muitinė. Dabar lankytojai galės čia aplankyti muziejinę ekspoziciją, supažindinačią su to laikotarpio įvykiais, pareigūnų darbo priemonėmis ir asmeniniais daiktais. Renginio dalyviai jau dabar galėjo parašyti simbolinį atvirlaiškį su palinkėjimais muziejininkams bei taranujantiems pasieniečiams, patvirtinti jį atkurtais to meto Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais spaudais.

Jurgio Kybarto 95-osios žuvimo metinės šiemet paminėtos dviem renginiais. Šeštadienį, spalio 3 d., buvo surengtas pėsčiųjų žygis šiam įvykiui pažymėti.  15 km trasa tęsėsi Bražuolės upelio, Neries upės pakrantėmis, Neries regioninio parko teritorija, aplankant ir Baltamiškės kaime esantį paminklą Jurgiui Kybartui. Visiems žygeiviams buvo įteikti atminimo medaliai.

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Renginio foto akimirkos čia

Taip pat galite aplankyti virtualią parodą skirtą minėtai sukakčiai čia

Nuotraukos VSAT, Valentino Novikovo, Petro Paleckio, Vestos Juozapaitytės ir Vaclovo Zabarausko