2022 m. liepos 23 d. Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje įvyko renginys „Istorijos atgarsiai Merkio krante“. Renginio metu buvo atidengta pagal architekto Gintaro Čaikausko projektą restauruota Dainavos apygardos partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė su autentiška įlindimo anga.

VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai ir Pasieniečių klubo Varėnos būrio nariai reprezentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybą Juozo Jakavonio ir kitų partizanų atminimo įamžinimo renginyje. Rinktinės bendruomenės pareigūnės iškilmingai padėjo gėles ant partizano J. Jakavonio- Tigro kapo bei pagerbė atminimą.

Šiais metais renginyje dalyvavo LR Vyriausybės Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo  seimo pirmininkas ir pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Lansbergis. Renginį vedė aktorius, šaulys Paulius Tamolė. Partizanų dainas atliko operos solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas, Vilniaus įgulos  karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“. Taip pat renginio svečiai pirmą kartą pamatė režisieriaus Valdo Babaliausko dokumentinį filmą „Juozas Jakavonis – Tigras“. Po dokumentinio filmo premjeros renginio dalyviai ant Merkio upės kranto buvo vaišinami gardžia pasienietiška koše ir arbata. Renginio dalyviams koncertavo grupė ,,Thundertale“.

Žmonių suaukotomis lėšomis partizanų vadavietę rekonstravusi J. Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė sakė taip išpildžiusi paskutinį tėčio norą, išsakytą prieš mirtį. „Prie tėčio kapo visiems garsai pasakiau, kad norėsiu šiais metais iki liepos mėnesio atkurti vadavietę, nes tai buvo tėčio paskutinis noras“, – sakė A. Jakavonytė.

 „Kai mes lapkričio 2 dieną uždengėm bunkerį išvažiuodami iš kaimo, jis pasakė, kad bunkeris jau pradėjęs irti, lentos supuvo, kas nors galėjo įgriūti, ir, jei duos Dievas sveikatos, kitais metais restauruosim, bet po 20 dienų jis išėjo Anapilin“, – prisiminė partizano dukra.

Laisvės premijos laureatas, partizanas J.Jakavonis-Tigras mirė praėjusių metų lapkričio 23 dieną, eidamas 97-uosius metus.

 Pasak A. Jakavonytės, jos tėtis rūpinosi bunkerio atstatymu, siekė, kad jis taptų traukos centru, žmonės susipažintų su partizanų laisvės kova. „Jis visą gyvenimą tuo gyveno, kad skleistų tiesą apie partizanus, kad jaunimas sužinotų, kaip buvo aukojamasi dėl Lietuvos laisvės. Man tai buvo kaip misija, ir tai buvo padaryta, nors atrodė neįmanoma“, – kalbėjo A. Jakavonytė. Ji sakė negalinti įvardinti sumos, kiek žmonės paaukojo vadavietės rekonstrukcijai, nes dalis prisidėjo pinigais, kiti – medžiagomis, pvz., davė grūdintą stiklą bunkeriui uždengti, transportu, darbais. Atliekant rekonstrukciją sudaryta galimybė nusileisti į bunkerį, jį apžiūrėti iš vidaus, jis iš dalies uždengtas stiklo gaubtu. Rekonstrukcijos projektą neatlygintinai parengė Vilniaus TECH profesorius architektas Gintaras Čaikauskas.

 Atliekant rekonstrukciją sudaryta galimybė nusileisti į bunkerį, jį apžiūrėti iš vidaus, jis iš dalies uždengtas stiklo gaubtu. Vėliau A. Jakavonytė šalia esančiame pastate planuoja įrengti partizanų muziejų. „Tikrai negalvojau, kad žmonės aukos pinigus tokiam reikalui kaip bunkeriui, bet susilaukiau daug gerumo. Dabar padaryta anga, bus įlindimas, galima su kopėtėlėm nusileisti, ten bus stalas ir gultai, iš viršaus – grūdintas stiklas, bunkeris bus matyti iš viršaus, ne visi senyvo amžiaus žmonės norės lipti į vidų“, – pasakojo A. Jakavonytė.

 Daugiau fotografijų iš renginio čia

Teksto autorė – Elžbieta Korklinevska, Varėnos PR bendruomenės pareigūnė

Nuotraukos – Varėnos PR

Liepos 23-čiosios savaitgalį Marijampolės būrio nariai praleido iškyloje dzūkijos regione, kur kartu svečiavosi ir Klaipėdos būrio atstovai.

Tradiciškai, aplankėme ir uždegėme atminimo žvakelę pirmojo pasieniečio A. Barausko žuvimo vietoje.

Savaitgalis buvo kupinas įspūdžių plaukiant baidarėmis gražiomis Ūlos upės apylinkėmis. Vakarą tradiciškai praleidome ir vakarojome būrio nario P. Kavaliausko tėviškėje.

Marijampolės būrio vadas Edmundas Pranckevičius

Marijampolės ir Varėnos būrių narių atstovai, po ilgo Covid-19 karantino laikotarpio atsiliepė į Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio kvietimą ir atnaujino savo vasaros keliones ir susitikimus su Klaipėdos būriu.

Šį savaitgalį, liepos 16-17 dienomis, marijampoliečiai, varėniškiai ir klaipėdiečiai toliau vykdė pietinės gynybinių įtvirtinimų "Memel Nord" bunkerio-muziejaus atstatomuosius darbus.

Vakare, palydėję į jūrą besileidžiančią saulę, prie laužo, prisiminėme jau nuveiktus darbus, negailestingai jūros vis atsikovojančias bunkerio prieigas ir išsakėme savo norus, prisidėti prie lietuvos istorijos išsaugojimo.

Marijampolės būrio informacija

Svečiai Klaipėdos būryje

 
Liepos 16 d. Klaipėdiečiai surengė pirmą šiais metais talką bunkeryje platesniu mastu. Mums į pagalbą atvyko iš Marijampolės ir Varėnos būrių. Tai jau galima sakyti "seni" mūsų draugai, kurie visada ateina į pagalbą vos tik sušunkame.

 Planuose buvo tvarkytis bunkerio viduje, bet gamta pasiūlė savo darbų frontą.

Priešistorė:

Dar prieš savaitę keletas būrio narių buvo nuvykę į bunkerį atlikti paruošiamuosius darbus svečių atvykimui. Tąkart lijo ir gana smagiai... Vos užėjus į bunkerį pasitiko keistas ir nebūdingas tuščiam bunkeriui garsas, lyg kas maudytusi duše, lyg paliko atsuktą čiaupą...
Užėjus į taip vadinamą "Budėtojų kambarį" atvykęlius pasitiko iš sienos trykštanti čiurkšlė... taip nebūna bunkeris prie vandentiekio nepajungtas... daug kvailų minčių pralėkė per kelias akimirkas.

Bėgam ant bunkerio sako Gediminas ir strimgalviais išrūko. Užbėgus ant bunkerio pasitiko vaizdas kaip plati upė dingsta kažkur prie bunkerio stogo krašto...

Taip gamtos pakoreguotas darbų planas suteikė darbo visiems atvykusiems į talką. Darbas ir paprastas ir tuo pačiu fiziškai sunkus. Prireikė atkasti bunkerio technologinę siūlę apie tris metrus į gylį ir dar daugiau metrų į plotį kad neužgriūtų. O griuvo net kelis kartus ir vis reikėjo didinti kasamą duobę.

Gerai kad mūsų buvo pakankamai daug ir pasikeisdami ir pasistumdydami pilstėme pajūrio smėlį link jūros, o vėjas gražino mums atgal, kam ant galvos kam į akis.

Žodžiu pavyko atkasti, pavyko ir siūlę užtaisyti. Tikėkimės, kad daugiau potvynių nebus.

Kitas svarbus darbas buvo - aprangos ekspozicijos gelbėjimas. Po bunkerio atidarymo praėjo daugiau kaip metai. Visą žiemą kovojome su drėgme bunkeryje. Ir drėgmė padarė savo.

Tankiau sukabinti aprangų pavyzdžiai pradėjo pelyti. Todėl pasiskaičius internete būrio narė Daiva ėmėsi gelbėjimo operacijos. Apranda buvo nešama į lauką, purškiama, garinama ir vėdinama saulėje. Pamastėme, kad panašią operaciją reiktų atlikti dažniau, nors kartą per pusmetį.

Numatyti darbai atlikti. Svečiai pailsėjo pajūryje. Tikimės susirinkti dar kartą.

Klaipėdos būrio informacija

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Šiais metais Pasieniečių dienos šventės VSAT padaliniuose vyko birželio 28 – liepos 5 d.d. Valstybės sienos apsaugos Tarnybos ir padalinių kvietimu renginiuose aktyviai dalyvavo ir Pasieniečių klubo nariai.

VSAT vadas, generolas Rustamas LIUBAJEVAS, už nuopelnus kuriant ir stiprinant Valstybės sienos apsaugą, bei reprezentuojant pasieniečio vardą, Pasieniečių dienos proga trečio laipsnio VSAT pasižymėjimo ženklu „Už pavyzdingą tarnybą“ apdovanojo Varėnos būrio vadą Gintautą MIŠKINĮ ir Vilniaus būrio vado pavaduotoją Leonardą STRIUPĄ.

Padėkos raštais buvo apdovanoti: Klaipėdos būrio vado pavaduotojas Rolandas SMILINGIS ir Vilniaus būrio narys Antanas ŽILĖNAS.

Pasieniečių klubas renginių metu, už bendradarbiavimą ir nuolatinę paramą Klubui, VSAT centrinei įstaigai, Vilniaus ir Varėnos pasienio rinktinėms įteikė suvenyrus su Pasieniečių Klubo simbolika.

Šventės praėjo pakilia nuotaika ir geru oru.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Vilniaus būrio informacija