Saulėtą ir šiltą spalio savaitgalį prasmingai paminėtos pasieniečio Jurgio Kybarto 95-osios žuvimo metinės.

Penktadienį, spalio 2-osios rytmetį Elektrėnų savivaldybės Vievio kapinėse ir Baltamiškės kaime buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. lenkų pasieniečio nukauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas. Ši diena buvo skirta ir naujos Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicijoje parengtos parodos J. Kybartui atminti pristatymui.

Renginiuose dalyvavo vidaus reikalų ministro patarėjas Arūnas Puodys, VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, kiti VSAT pareigūnai ir Vievio seniūnijos tarnautojai, Pasieniečių klubo nariai, Neries regioninio parko darbuotojai ir gausus būrys Vievio bei Elektrėnų moksleivių, lydimi mokytojų. Renginį vedė Elektėnų krašto muziejaus vedėjas Tomas Petrauskas.

Nors nuo pareigūno žūties praėjo 95-eri metai, tačiau jo auka ir šiandien primena, kokia svarbi yra pasieniečio pareiga saugant valstybės sieną, ginant savo šalį nuo vienokių ar kotokių išorės grėsmių ir priešų. Sąsajas su šių dienų geopolitine situacija minėjo ir kalbėję garbūs renginio svečiai. Klubo prezidentas Valentinas Novikovas už vaisingą bendradarbiavimą saugant ir puoselėjant J. Kybarto žuvimo vietos tvarkymą ir priežiūrą, I laipsnio klubo atminimo ženklą „Buvome, esame, b ūsime“ įteikė Baltamiškio bendruomenės pirmininkui Rimantui Dubosui.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas pasienio policijoje pradėjo tarnauti 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį incidentas prie pasieniečių saugomos administracinės linijos kilo būtent dėl tokio gairių perkėlinėjimo fakto. Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant jo kolegoms pasieniečiams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

1937 m. gegužės 16 d. už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotas lėšas buvo pastatytas paminklas tarnyboje žuvusiam pasieniečiui. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Džiuginanti yra Elektrėnų krašto muziejininkų iniciatyva įamžinti J. Kybarto atminimą prasminga paroda Lazdėnuose. Simboliška, kad būtent šiame kaime Pirmosios Lietuvos Respublikos metais netekus Vilniaus krašto buvo laikinosios, administracinės, linijos pereinamasis punktas ir muitinė. Dabar lankytojai galės čia aplankyti muziejinę ekspoziciją, supažindinačią su to laikotarpio įvykiais, pareigūnų darbo priemonėmis ir asmeniniais daiktais. Renginio dalyviai jau dabar galėjo parašyti simbolinį atvirlaiškį su palinkėjimais muziejininkams bei taranujantiems pasieniečiams, patvirtinti jį atkurtais to meto Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais spaudais.

Jurgio Kybarto 95-osios žuvimo metinės šiemet paminėtos dviem renginiais. Šeštadienį, spalio 3 d., buvo surengtas pėsčiųjų žygis šiam įvykiui pažymėti.  15 km trasa tęsėsi Bražuolės upelio, Neries upės pakrantėmis, Neries regioninio parko teritorija, aplankant ir Baltamiškės kaime esantį paminklą Jurgiui Kybartui. Visiems žygeiviams buvo įteikti atminimo medaliai.

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Renginio foto akimirkos čia

Taip pat galite aplankyti virtualią parodą skirtą minėtai sukakčiai čia

Nuotraukos VSAT, Valentino Novikovo, Petro Paleckio, Vestos Juozapaitytės ir Vaclovo Zabarausko

Šiemet, gegužės 27-ąją, šviesios atminties Algiui Balaišiui – buvusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba, VSAT) karininkui ir pasienio istorijos tyrinėtojui būtų sukakę 90 metų.

Algis Balaišis buvo Ilgametis tarnybos pareigūnas ir darbuotojas, Pasieniečių muziejaus pradininkas, Pasieniečių klubo vienas iš iniciatorių ir steigėjų bei pirmasis klubo vadovas, istorinių knygų apie pasienio tarnybos istoriją autorius, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas. Algis Balaišis mirė 2015 m. gegužės 1-ąją eidamas 79-uosius metus.

Pasieniečių klubo nariai kartu su tarnybos štabo bendruomene ketvirtadienį susirinko į VSAT štabo salę prisiminti ir paminėti šią asmenybę, prisiminti jo nuveiktus darbus ir jo indėlį į pasienio istorijos tyrinėjimus.

Renginio pradžioje dalyvius pasveikino VSAT vado funkcijas atliekantis tarnybos vado pavadutojas Donatas Škarnulis ir Pasieniečių klubo prezidentas Valentinas Novikovas.

Su išsamia A. Balaišio biografija bei įdomiais mažai kam žinomais jo gyvenimo epizodais supažindino klubo etikos komisijos pirmininkė, buvusi Pasieniečių muziejaus vedėja ir minimos asmenybės bendramintė bei bendražygė Loreta Dumbauskienė. Ji parengė ir per 60 nuotraukų iš A. Balaišio veiklos Pasieniečių klubui ir VSAT istorijai prezentaciją.

VSAT vado patarėjas Giedrius Mišutis, tuomet buvęs Viešųjų ryšių skyriaus viršininku, pasidalino prisiminimais apie įdomią ir turiningą pažintį su jau dimisijoje buvusiu pulkininku leitenantu  leidžiant pastarojo parengtas knygas valstybės sienos apsaugos istorijos tematika. G. Mišutis labai šiltai atsiliepė ir apie A. Balaišį, kaip labai inteligentišką, ramų, taktišką bei be galo žingeidų žmogų.

Prisiminimais apie buvusį kolegą pasidalino ir klubo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas, buvęs tarnybos vado pavaduotojas–intendantas Algimantas Gelažanskas, atsinešęs į renginį nuotraukų iš bendros veiklos tarnyboje. Apie A. Balaišį prisiminė ir ilgamečiai tarnybos darbuotojai Valdas Strumila, Arūnas Čeida bei kiti Pasieniečių klubo nariai.

Po renginio dalyviai buvo pakviesti vykti į Žvėryne esančią Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, kur Šv. Mišias už A. Balaišį, Pasieniečių klubą ir visus pasieniečius, karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojus aukojo kunigas ir Pasieniečių klubo narys Vytautas Rapalis. Tenka apgailestauti, kad labai mažai klubiečių nuvyko į bažnyčią, nes dalyvavusieji liko ne tik dvasiškai pakylėti, bet ir maloniai nustebinti ir pagerbti tokio nuoširdaus, turiningo ir prasmingo gerbiamo kunigo pamokslo.

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Nuotraukos VSAT ir Valentino Novikovo čia

Šių metų rugsėjo 12-13 dienomis Pasieniečių klubo nariai iš visos Lietuvos rinkomės Biržų mieste į tradicinį klubo sąskrydį.

Pasiskirstę į dvi grupes, su Biržų turizmo ir informacijos centro gidžių pagalba, susipažinome su Biržų miesto ir rajono lankytinomis vietomis - Biržų pilimi, bažnyčiomis ir paminklais, Astravo dvaru, praėjome ilgiausiu Lietuvos Širvėnos ežero pėsčiųjų tiltu (525m), susipažinome su karstinėmis įgriuvomis (Karvės ola), Kirkilų apžvalgos bokštu ir karstiniais ežerėliais.

 Prie Kirkilų bokšto pasivaišinome skania pasienietiška koše. Pavalgę nuvykome į Sodeliškių dvaro sodybą, kur asmeniškai apžiūrėjome tris ekspozicijas: buities ir technikos muziejų bei gyvūnus.

Nakvynei ir vakaronei, nuvykome į kaimo turizmo sodybą "Pas Vaidotą".

Vakaronės metu, aktyviausiems klubo nariams, buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanos, o sodybos šeimininkei Astai už suteiktas puikias vakaronės ir nakvynės sąlygas - suvenyrą su Pasieniečių klubo simbolika.

Ryte, pavalgę skanios kopūstienės, išvykome į Saločius (Pasvalio raj.).

Trumpam sustojome prie Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui pastatyto paminklo. 

Miestelio kapinėse ant pasienio policininko Mykolo Repšio kapo (1941m. birželio sukilimo dalyvio, žuvusio 1941m. birželio 28d.) padėjome gėlių ir uždegėme atminimo žvakutę, klausėmės klubo Garbės narės Loretos Dumbauskienės pasakojimo apie žuvusį pasienietį ir to meto įvykius.

Sąskrydžio programos paskutiniai lankymo objektai tai Baltijos kelio atminčiai skirti atminimo ženklai. Apie jų pastatymo istorijas ir ypatumus papasakojo klubietė Angonita Rupšytė.

Pasieniečių klubas dėkoja Valstybės sienos apsaugos tarnybai už pagalbą organizuojant šį sąskrydį.

Daugiau foto akimirkų iš renginio čia

Klubo informacija

Gerai, kad šiais laikais yra tokios technologijos, kai tau primena apie buvusius įvykius… taip ir dabar „netyčia“ aptikau aprašymą apie praeitų metų tradicinį Klaipėdos būrio renginį „Šimtmečio laužai“. Beveik niekas nepasikeitė, gal tik pirmą kartą per tokį tradicinį renginį nulijęs lietus, kuris tikėtina atbaidė lankytojus. 

„Šimtmečio laužai“ - tai 2018 metais vykęs specialus tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“ renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. 

Gal būt dėl to ir tradicija, kad neįmanoma kažką parašyti apie renginį nesikartojan kas buvo praėjusiais metais. 

Džiugu, kad tradiciškai į šį renginį mus aplanko Marijampolės būrys, tradicinė tapo ir Rolando grybienė, tradicinis ir laužas ir himnas giedamas prie laužo.

Kas netradicinio… šiemet taip jau nutiko, kad ši šventė nebuvo tokia linksma. Šią dieną taip pat paminėjome ir liūdną netektį, - praėjo 4 savaitės kai Klaipėdos būrys neteko savo draugo ir vado. Rytas prasidėjo nuo Šventų mišių, po to išvyka į kapus.

Bunkeryje taip pat uždegta atminimo žvakutė.

Smagu, kad kartu su mumis paminėti Vytauto atminimą atvyko ir artimieji. Prie kavos ar arbatos puodelio pabendravome, prisiminėme koks buvo Vytautas… sunku, spaudžia krūtinę ir tvenkiasi akys kai reikia rašyti apie draugo atminimą…

 Daugia foto akimirkų čia

Klaipėdos būrio informacija.

Prasidėjus karui Ukrainoje Pasieniečių klubas po viena vėliava suvienijo Lietuvos patriotinių organizacijų ir „Carito“ narius, neabejingus kovojančiai Ukrainai.

Nuo 2022-04-04 metų karo pradžios savanoriškose misijose dalyvavo 14 kartų. Vadovaujami Kazimiero Lunecko, rinko, patys rėmė, gabeno paramą ir pagalbą Ukrainos kariams bei civiliams.

Komanda Pasieniečių klubo narių: Kazimieras Luneckas, Romas Eidukevičius, Romualdas Šuliokas, Audrius Brazauskas, Darius Vaitekėnas, Valentinas Urbonas.

Carito atstovės: Jurgita Kasparavičiūtė Ingrida Montvilienė.

Ukrainos karių ir civilių nepailstantys rėmėjai Pasieniečių klubo nariai: Kunigas Vytautas Rapalis, Angonita Rupšytė, Romualdas Šuliokas. Prisideda ir Pasieniečių klubas.

Kiti rėmėjai: Audrius Volungevičius, Laurynas Žilinskas, Vidas Buzas, Eugenija Baužaitė.

Parama vežama tiesiogiai į ligonines, reabilitacijos centrus ir Ukrainos kariuomenės ir pasieniečių dalinius, su kuriais ryšys užmegztas daugelio misijų metu. Šis bendradarbiavimas leidžia geriau suprasti realius poreikius ir užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

Mūsų misijos pasiekia miestus: Ustiluh, Dubną, Lucką, Kyjivą, Žitomirą, Chorolą, Kremenčuką, Poltavą, Charkivą, Odesą, Ševčenkos Korsun.

Kiekviena misija – tai Lietuvos žmonių palaikymo, pagarbos, solidarumo ir draugystės ženklas Ukrainai, kovojančiai už savo laisvę, nepriklausomybę ir teisę į taikų gyvenimą.

Lietuva – Ukraina

Kazimieras Luneckas