Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai dalyvavo pasieniečio Jurgio Kybarto 92-ųjų žūties metinių minėjimo renginiuose.

Spalio 4-ąją žuvusio pasieniečio atminimą pagerbė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas Darius Škarnulis, pavaduotojas Andrius Kazlauskas, pasieniečiai, Elektrėnų savivaldybės, Neries regioninio parko vadovai, Pasieniečių klubo atstovai, Baltamiškio bendruomenės narys, mokiniai ir kiti svečiai.

Į garbės sargybą prie paminklo stojo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių ir Kenos pasienio užkardų pasieniečiai, jiems vadovavo Lavoriškių pasienio užkardos vado pavaduotojas Deimantas Gurstis. Minėjimo ceremonija pradėta prie Jurgio Kybarto kapo, esančio Vievio kapinėse. Žuvusiojo atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo renginio dalyviai padėjo gėlių puokštes, uždegė gedulo žvakes. Gėlės padėtos ir Vievio kapinėse, kur J. Kybartas atgulė amžinojo poilsio.

Vėliau minėjimas tęsėsi Baltamiškio kaime, Vievio rajone, – pasieniečio Jurgio Kybarto žūties vietoje. Nuaidėjus atminimo salvėms, žodį tarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vadas D. Škarnulis kalbėdamas apie istoriją, didvyrius, įkvėpusius ir saugojusius mūsų saugumą: ,,Kaskart, kai susiduriame su iššūkiais, kai eilinį kartą su nerimu žvalgomės į tai, ką gali atnešti rytojus, kai kaupiame jėgas, tikėdamiesi, kad jų neprireiks žūtbūtinei kovai, mes galime atsiremti į šio pasieniečio gyvenimo istoriją ir semtis iš jos įkvėpimo”.

Elektrėnų savivaldybės Meras linkėjo, kad Jurgio Kybarto gyvenimo pavyzdys parodytų mums drąsos ir pareigos tėvynei prasmingumą. Spalio 4 d. suėjo 92-eji, kuomet tarnybos vietoje buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas. Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, kur dabar yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimas. Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu tais laikais buvo pažymėta medžio kartimis, vadinamomis gairėmis. Tačiau realybė buvo tokia, kad būtent prie tokiomis gairėmis nužymėtos demarkacinės linijos ne vienas pasienietis paguldė savo galvą už Lietuvą. Toks likimas ištiko ir J. Kybartą.

Kaip pastebėjo istorikas Olijardas Lukoševičius, tokie įvykiai prie demarkacinės-administracinės linijos buvo reti – nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo žuvo 7 pasieniečiai.

Teksto autorė – Dovilė Sabaliauskienė (VSAT)

Rugsėjo 29 d. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniaus paveikslų galerijoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) direktorius dr. Arūnas Gelūnas pasirašė abiejų institucijų bendradarbiavimo susitarimą.

Pasirašant šią sutartį VSAT vadas R. Liubajevas pažymėjo vertinąs bendradarbiavimo su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi svarbą ir jo vertę karo Ukrainoje kontekste bei pakvietė aplankyti Pasieniečių muziejų, pasakojantį apie du Lietuvos valstybės sienos apsaugos laikotarpius – 1918–1940 m. ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas pakvietė Lietuvos pasieniečius lankytis LNDM muziejuose ir galerijose, giliau pažinti čia eksponuojamus meno kūrinius. Pabrėžė, kad svarbiausias bendradarbiavimo tikslas – padėti visuomenei suvokti abiejų institucijų drauge ginamų žmogiškųjų ir meno vertybių vertę.

Pagal šį susitarimą bei ateityje numatomą koordinuoti bendrą veiklą, VSAT dalyvaus bendrose LNDM ir VSAT organizuojamose parodose, renginiuose, susitikimuose bei teiks LNDM konsultacijas ir ekspertinę pagalbą parodų eksponatų, jei jie yra susiję su VSAT veikla, klausimais.

LNDM suteikė galimybę ne tik Lietuvos pasieniečiams (VSAT darbuotojams), Pasieniečių mokyklos (PM) kursantams, bet ir Pasieniečių klubo nariams (nemokamai) lankytis (planuojama nuo spalio mėn. vidurio) šio muziejaus devyniuose padaliniuose visoje Lietuvoje:

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius),

Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius),

Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius),

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius),

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius),

Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17, Palanga),

Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12, Klaipėda),

Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda),

Pamario galerijoje (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa).

SVARBU! Lankantis šių padalinių visose organizuojamose ekspozicijose ir parodose, bus būtina pateikti LNDM padalinio lankytojų aptarnavimo operatorei Pasieniečių klubo nariui išduotą Pasieniečių klubo pažymėjimą.

Laukiame Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus organizuojamose parodose!

(LNDM ir VSAT informacija; parengė VSAT Komunikacijos sk. vyriausioji specialistė Vesta Juozapaitytė)

Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vado kvietimu “Memel Nord“ bunkeryje lankėsi kelmiškė fotomenininkė Aušra Saponkienė.  Siūlome pažvelgti į Pasieniečių veiklos ekspoziciją fotomenininkės akimis.

Fotografijas rasite čia

Klaipėdos būrio informacija

...šitiek lankytojų mūsų bunkerio ekspozicija dar nematė… nebent per atidarymą…

Šįkart Palangos pasienio užkardos kasmet organizuojamo dviračių žygio maršrute numatytas sustojimas ir ties bunkeriu, o kad apsilankymas ir ekspozicijos apžiūra neprailgtų, šalia bunkerio jau stovėjo lauko virtuvė su didžiuliu katilu garuojančios pasienietiškos…ne, ne košės- sriubos!!! Košė žygio dalyvių lauks vėliau, Karklės atraminiame punkte

…trumpiau tariant, mus aplankė gal 130 žmonių iš visos Lietuvos pasienio rinktinių, centrinio aparato, tame tarpe, ir klubiečių, bei kitų tarnybų. Džiugu, kad mūsų būrio ir talkininkų triūsas nenuėjo veltui ir apie Pasieniečių veiklos ekspoziciją sužino vis daugiau žmonių.

Ačiū visiems, aplankiusiems bunkerį, ačių ir kolegoms iš Palangos pasienio užkardos, suorganizavusiems tokią nuostabią šventę !!!

Truputis foto iš renginio čia

...savaitgalis, kupinas įspūdžių... šią frazę garsiai ar mintyse greičiausiai ištarė ne vienas Klubo narys, dalyvavęs Varėnos būrio vado Gintauto Miškinio ir jo komandos organizuotame Pasieniečių klubo sąskrydyje...

bet apie viską iš eilės...

Tik išlipus iš autobusiuko ir pramankštinus po beveik keturių valandų kelionės nutirpusias kojas, nuskubėjome į netoliese šurmuliuojančią "Grybų" šventę, kur akys raibo nuo paviljonų ir palapinių gausos, žmonių šurmulio, o pasukus į parką, pamačius vienur bei kitur puodus su garuojančia grybiene ir paskanavę voveraičių sriubos su bandelėmis, supratome, kodėl Varėna dar vadinama ir grybų sostine...

Sutikome anksčiau atvykusių kolegų, tarp jų ir Varėnos būrio vadą...

Sėdame į autobusiuką ir vykstame į Senąją Varėną, kur prie bažnyčios sveikinamės su seniai matytais bendraklubiais, Klubo Prezidentu...

Sąskrydžio šeimininkai trumpai supažindina su dienos programa, patikslinami kai kurie klausimai, tuoj vidurdienis, tad kylame į bažnyčią, kur kunigas Pranciškus Čivilis aukoja mišias už buvusius, esamus ir būsimus pasieniečius bei klubo narius...

Po mišių bendra nuotrauka bažnyčioje, dėkojame klebonui ir einame prie M. K. Čiurlionio gimimo vietą menančio paminklinio akmens, paskui padedame gėlių ir uždegame žvakutes prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę...

Trumpai pailsėję, vykstame į Perloją, kur aplankome pirmojo Lietuvos pasieniečio, nužudyto 1940 metais, Alekso Barausko kapą. Pasivaikščioję po miestelį ir nusifotografavę prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo, atlaikiusio karo ir pokario negandus, vykstame į partizano Juozo Jakavonio- Tigro sodybą Kasčiūnuose.

Apžiūrime prieš metus restauruotą partizanų vadavietės bunkerį, paskui sulaikę kvapą klausomės sodybos šeimininkės Seimo narės Angelės Jakavonytės pasakojimo apie Adolfo Ramanausko-Vanago bei jos tėčio prisiminimus kai 60 kareivių badydami durtuvais žemę visai šalia bunkerio, taip ir nesurado nei bunkerio, nei partizanų...

Einame prie lauko virtuvės, kur sąskrydžio šeimininkai jau laukia svečių su katilu garuojančios pasienietiškos košės...

Košės virėjui Gintui kaip tik suėjo gražus 60-ies metų jubiliejus, ta proga Klubo prezidentas Valentinas Novikovas pasveikino jubiliatą ir įteikė atminimo dovaną...

Pilna įspūdžių diena baigiasi Merkinės piliakalnio aplankymu, suneštine vakariene Turauskų sodyboje Žeimių kaime, ir žinoma, šokiais...

O sekmadienio rytą prarastą energiją papildė kibinai, sultinys, puodelis ar du kavos...

Po sočių pusryčių padėkoję sodybos šeimininkams, vykstame į Merkinę, kur aplankome paminklą Adolfui Ramanauskui- Vanagui, buvusio Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos namą ir bažnyčioje įkurtą Merkinės krašto muziejų...

Deja, laikas bėga greitai, laukia ilgas kelias namo, tad šiltai atsisveikiname su varėniškiais, dėkojame jiems už gerus įspūdžius ir tikrai gerą patriotinę programą ir išvykstame su mintimis, kad valstybės, kuri turi tokią kovų už laisvę istoriją ir išsaugo ją ateinančioms kartoms, nugalėti neįmanoma, jei kiekvienas iš mūsų pagal savo galimybes prisidės prie šios istorijos puoselėjimo, dalijimosi ja su jaunąja karta, o jeigu Tėvynė pašauks - ir prie kovos.

Tad iki naujų susitikimų, mielieji.

Sąskrydžio foto čia.