Gegužės 19-ąją minėtos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 31-osios mirties metinės. Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizavo renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti, juose dalyvavo ir Pasieniečių klubo nariai.

Šiemet renginys prasidėjo 8.30 val. ryte Antakalnio kapinėse, kuriose kunigas sukalbėjo maldą. Pasieniečio atminimui ant jo kapo buvo padėtos gėlių puokštės nuo Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Gintaro artimųjų, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vado ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Gėles dėjo ir VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečiai, klubo nariai, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos atstovai ir kiti susirinkusieji.

Klubo nariai kartu pagerbė ir pirmojo Pasienio apsaugos tarnybos viršininko Virginijaus Česnulevičiaus atminimą, kuris amžino poilsio taip pat atgulė šiose kapinėse.

Vėliau nuvyko į Dieveniškes Šalčininkų r., čia Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios už žuvusį pasienietį.

12 val. G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo Gintarui, vyko iškilmingas minėjimas. Buvo dedamos gėlės, prisimintas pasieniečio žygdarbis.

Po šio minėjimo tradiciškai į Poškonyse esančią užkardą renginio dalyvius kviesdavę pasieniečiai šįkart visiems pasiūlė sugrįžti į Dieveniškes. Šiame Šalčininkų rajono miestelyje buvo atidaryta rekonstruota G. Žagunio užkarda, kuri oficialiai perkelta iš Poškonių kaimo.

Ceremonijos metu buvo apdovanoti pasižymėję užkardos pareigūnai, simboliškai išlydėta VSAT sargyba, renginio dalyviai vaišinti pasienietiška koše, susirinkusiems grojo VRM Reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Teksto aut. – Marius Zemenskas // Nuotraukos – VSAT Komunikacijos skyriaus

Gegužės 14 d. savaitgalį Marijampolės būrio nariai, siekdami pagerbti žuvusius Lietuvos ir Ukrainos pasieniečius ir išbandyti save, praleido IX pėsčiųjų žygyje “Pasieniečių keliais”.

Renginį organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Pasieničių mokykla, PŽA ir Lengvosios atletikos asociacija.

Startas ir finišas buvo Druskininkų pasienio užkarda. Visas 24 km. ruožas buvo suplanuotas gražiomis Druskininkų apylinkėmis, legendiniu Raigardo slėniu.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Marijampolės būrio informacija

Informacija ir nuotraukos - VSAT Varėnos pasienio rinktinės

Gegužės 9-osios rytą mirė buvusi ilgametė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnė ir daruotoja, aktyvi Pasieniečių klubo narė

PAULINA POLIŪNIENĖ

Paulina (Prokofjevaitė) Poliūnienė gimė 1942 m. birželio 27 d. Utenos apskrities Svėdasų valsčiaus Liepagirio kaime. 1953 m. baigė Anykščių rajono Svėdasų vidurinę mokyklą (dabar  – Juozo Tumo -Vaižganto Svėdasų gimnazija). Vėliau mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), kurią baigė 1964 m.

Penketą metų mokytojavo Zarasų rajono Salako vidurinėje mokykloje. Būdama imli mokslams ir turėdama meninių gabumų studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), o po sunkios rankos traumos keletą metų mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Vėlau dirbo Lietuvos valstybinio profesinio techninio mokymo komitete.

Meniškos sielos merginą nuolat traukė meno pakraipos darbai. Tad nuo 1977 m. vasario Paulina įsjungė į Vilniaus Pieno kombinato dailininkės profesijos subtilybes. Čia išugdė savo sugebėjimus kaligrafijoje, plakatų ir atviručių kūryboje.

1983 m. kovo 24 d. Paulina sukūrė šeimą su Vytautu Poliūnu.

1993 m. kovo 15 d. Paulina Poliūnienė atėjo dirbti į Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) ir tapo jos Štabo Operatyvinio skyriaus migracijos poskyrio vertėja (vyresniąja specialiste). Vėliau buvo perkelta į VSAT Karių švietimo ir auklėjimo skyrių, o 1994 m. rudenį VSAT performavus į Pasienio policijos departamentą prie LR vidaus reikalų ministerijos (PPD) buvo paskirta Štabo Kadrų tarnybos švietimo ir auklėjimo inspektore, vyresniąja inspektore. Vėliau P. Poliūnienė darbavosi naujai sukurtame Ryšių su visuomene poskyryje.

1995 m. gegužės 22 d. P. Poliūnienei buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenantės karinis laipsnis, nuo 1998 m. vasario 4 d. – PPD vyresniosios inspektorės. 2001 m. vasarį Paulinos pareigybė tapo nestatutine. Ji toliau dirbo VSAT Ryšių su visuomene poskyrio specialiste iki 2004 m. rugsėjo 15 d.

Paulinos nuopelnai valstybės sienos apsaugai buvo įvertinti aukštais apdovanojimais. Už pasižymėjimą tarnyboje buvo apdovanota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos II laipsnio atminimo ženklu „Tėvynės labui“ (1998); už nuopelnus VSAT – I laipsnio Pasieniečio Garbės ženklu (2002), Vidaus reiklų ministro padėka, VSAT vado padėkomis, piniginėmis premijomis. Pasieniečių klubas apdovanojo P. Poliūnienę I ir II laipsnio atminimo ženklais „Buvome, esame, būsime“, ženklu „Pasieniečių klubui 10 metų“, padėkomis.

Daugelis VSAT darbuotojų prisimena Pauliną, kaip išradingą, subtilų humoro jausmą turinčią kolegę. Jos ir skyriaus darbuotojų dėka Štabo darbuotojams buvo rengiami išradingi renginiai, susitikimai su žinomais žmonėmis, Lietuvos aktoriais.

Paulinai išėjus į užtarnautą poilsį, jos ryšiai su VSAT nenutrūko. Jos sukurtus, autorinius atvirukus iki 2022 m. balandžio 1 d. VSAT vado vardu gaudavo Lietuvos Seimo, Vyriausybės, daugelio giminingų institucijų vadovai, užsienio partneriai.

Paulina Poliūnienė įsitraukė ir į Pasieniečių klubo veiklą. Buvo aktyvi ne tik klubo renginių lankytoja, bet daug metų džiugino savo talentu klubo narius, pasienio veteranus, dalyvavo organizaciniame klubo darbe.

Reiškiame nuošidžią užuojautą Paulinos vyrui – mūsų klubo nariui Vytautui Poliūnui, kitiems velionės artimiesiems bei visiems pažinojusiems šią  puikią moterį

Atsisveikinimas su Paulina vyks gegužės 13 d. tik artimiausių žmonių rate Krikštonyse Lazdijų rajone. Laidotuvės – senosiose Krikštonių kapinėse.