Antanas Žilėnas

2022 m. balandžio 4 d.

Parengiau ir perdaviau spaustuvei spausdinti trečią dalį knygos „Parubežys ir parubežiniai“ apie tarpukaryje demarkacijos linijos (parubežio) su Lenkija Pietryčių Lietuvoje nustatymą ir jos apsaugą, apie įvykius pasienyje, apie demarkacijos liniją saugojusius pasieniečius ir jų likimus. Knygoje pateikiau daug istorinių faktų apie ilgametį Utenos ir Švenčionėlių apskrities Pasienio policijos vadą Lietuvos karininką Antaną Juodį.

Knygoje įprasminau pirmos Lietuvos Respublikos lietuvio pilietiškumą, jo atsidavimą jaunos valstybės stiprinimui, jo kovas su okupantais, apie Lietuvių Tautos vienybės jėgą, siekiant susigrąžinti pavergtą Vilnių ir Vilniaus kraštą.

Monografija apie Lietuvos karininką Pasienio policijos baro viršininką Antaną Juodį iliustruota archyviniais dokumentais, biografiniais duomenimis, anų laikų nuotraukomis, amžininkų prisiminimais.

Prašau paremti knygos „Parubežys ir parubežiniai“ trečios dalies atspausdinimą. Paramą galima siųsti į Antano Žilėno istorinės atminties įamžinimo labdaros ir paramos fondą.

Parama galima ir teikiant praeitų metų pajamų deklaraciją, t.y., užpildant atskirą labai trumpą formą, kurioje nurodomi procentai (max 1,2 proc.) ir gavėjo įm. kodą ir atsisk. sąskaitą.

Įmonės kodas 305550613

A.S. Nr. LT53 7300 0101 6244 5584, AB Swedbank.

 Su pagarba Antanas Žilėnas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinė praėjusią savaitę minėjo istorinę sukaktį. Lygiai prieš 30 metų Lietuvos pareigūnai iš sovietų pasieniečių perėmė pasienio kontrolę Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Penktadienį vykusio renginio metu prisiminti svarbiausi ir įsimintiniausi to meto įvykiai, kuomet rusams atsisakius palikti Tarptautinės jūrų perkėlos pasienio kontrolės punkto patalpas, 1992 m. Pasienio apsaugos tarnybos vadu buvęs Stanislovas Stančikas, pirmasis Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis, jo pavaduotojas Vincas Požarskas ir Tarptautinės jūrų perkėlos direktorius Vytautas Vaičekauskas paskelbė bado akciją.

Ji truko kelias dienas, o vėliau sovietų pareigūnai vis tik užleido uosto kontrolę nepriklausomybę atgavusios Lietuvos pasieniečiams.

Dabartinėje Pagėgių pasienio rinktinės Uosto užkardoje vykusiame šventiniame minėjime dalyvavo VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas, Centrinio Klaipėdos keltų terminalo generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Taip pat atvyko ir istorinių įvykių dalyviai – S. Stančikas ir V. Vaičekauskas, tuometiniai Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai Benediktas Petrauskas ir Vytautas Čepas, Krašto apsaugos departamento darbuotojas Algimantas Grublys. Gausiai susirinko Pasieniečių klubo atstovai ir svečiai.

Minėjime vieno iš bado akcijos dalyvių, J. A. Leišio, atminimas pagerbtas tylos minute. Prie jo kapo išvežta gėlių kompozicija. Prisiminti ir Ukrainos kariai bei civiliai gyventojai, šiuo metu žūstantys už savo šalies nepriklausomybę.

VSAT vado pavaduotojas V. Mačaitis, kuris pats anksčiau yra tarnavęs Klaipėdoje, apibūdino tų dienų situaciją kaip labai įtemptą ir pabrėžė šių įvykių svarbą tolesnei pasienio tarnybos raidai. Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas Donatas Lengvinas padėkojo buvusiems vadovams už prieš tris dešimtmečius pademonstruotą ištvermę ir ryžtą priimant nelengvus bei rizikingus sprendimus.

Renginyje atsiminimais dalijosi S. Stančikas, V. Vaičekauskas ir tų įvykių liudininkais tapęs tuometinis uostamiesčio meras B. Petrauskas, kiti dalyviai.

Minėjimo pabaigoje antrojo laipsnio Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasižymėjimo ženklais „Už nuopelnus“ apdovanoti lemtingų įvykių dalyviai S. Stančikas ir V. Požarskas. Toks pat apdovanojimas po mirties skirtas ir J. A. Leišui, kuris įteiktas velionio artimiesiems. V. Vaičekauskas apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos garbės ženklu „Už nuopelnus valstybės sienos apsaugai“, grupei tuometinių įvykių dalyvių įteikti VSAT vado padėkos raštai.

Daugiau nuotraukų iš renginio čia

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės inf. ir nuotraukos