Kaip ir 1990-ųjų lapkritį Vilniuje iškritus pirmąjam sniegui, Kazimiero Lunecko pievelėje susirinko būrelis pasieniečių, kad prisimintų prieš 30 metų pradėtą valstybės sienos apsaugą.

Aišku, dauguma jau buvę, bet tų įsimintinų dienų nepamiršę pareigūnai.

Nors šalį pastaruoju metu valdo nedraugiškas visam pasauiui virusas, bet laikydamiesi saugumo priemonių, vilniečiai vis tik nusprendė nebeatidėti ir atsakingai paminėti valstybės sienos apsaugos 30-ąsias metines. 

Kaip ir pridera, nepamiršti buvo ir rimtimi bei susikaupimu paminėti tarnyboje žuvę ir jau amžinybėn iškeliavę pasieniečiai. Šiemet amžino poilsio atgulė ir Vilniaus būrio vadas Vytautas Mikalauskas.

Sugiedojus Tautišką giesmę susirinkusius pasveikino Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas. 

Garbingos sukakties proga Vilniaus būrys įstegė atminimo ženklą “Pasienietis savanoris 1990-2020 m.” ir pasirūpino jo gamyba. Šio ženklo nuostatai buvo patvirtinti 2020 m. lapkričio 19 d. klubo valdybos nutarimu Nr. 7. Laikinasis būrio vadas Leonardas Striupas kartu su klubo prezidentu įteikė šiuos ženklus patiems pirmiesiems prie Nepriklausomos Lietuvos sienų stojusiems pasieniečiams.

Tradiciškai buvo pagerbti ir šiemet jubiliejus švenčiantys būrio nariai. Bendra nuotrauka su apsauginėmis veido kaukėmis vainikavo šį susitikimą, o be apsauginių kaukių foto buvo padaryta žaibiškais (gerai minutei visiems sulaikius kvėpavimą ).

Daugiau fotografijų čia

Vilniaus būrio informacija

Taip, jau trečią savaitgalį praleidžiame bunkeryje, vis po truputį krutame.

Ir pagaliau prikrutėjome tiek, kad išbetonavome abi patalpas, kuriose to ypač reikėjo. Suėjo pusantros tonos sauso mišinio, kurį reikėjo patiems atsivežti, patiems susinešti, patiems sumaišyti ir net išlyginti... patiems. Po tokių darbų jaučiamės taip, kaip kažkas yra pasakęs - "Nejaučių nei kojyčių nei rankyčių" ir čia dar galima pridėti ir nugarytes ir visus kitus organus, dalyvavusius talkoje.

Kai išlindome į "šviesą" pasirodo jau visai sutemę...

Taip, padarytas svarbus darbas, toliau bus vykdomi elektrifikavimo darbai, vidaus durų gamyba ir įstatymas, sienos atstatymas, ir mėginsime rinkti baldus. 

Daugiau fotografijų čia

Klaipėdos būrio informacija

Keletas veiksnių sąlygojo, kad turėjome nustatyti galutinę datą, kada kuriamo muziejaus-ekspozicijos dyrys bus atvertos visuomenei.

Su kiekviena informacija apie darbų eigą bunkeryje informuosime kiek liko iki dienos "D".

Tad darbai bunkeryje, didesni ar mažesni darosi kone kiekvieną savaitgalį...

Darbų daug, bet dėl to viruso nekviečiame į pagalbą talkininkų. Susibėgame tik tie patys, taip sakant su garantija, kad sveiki ir į bunkerį potencialių lankytojų nebeįsileidžiame, maloniai paprašome palaukti karantino pabaigos...

Du savaitgalius paaukojome vien išsikraustymui iš Pakrančių apsaugos rinktinės centrinės įstaigos patalpų, kuriose įkurtas pasieniečių muziejukas. Iki šiol Pasieniečių klubo Klaipėdos būrys čia turėjo plotą kur galėjo susibėgti, ir bet nusimato pastato rekonstrukcija. Teko visus eksponatus ir baldus skubiai išvežti. Baldams vietos atsirado kituose Rinktinės padaliniuose, eksonatus sutiko priglausti kiti Būrio nariai.

Bunkeryje pabaigtas grindų betonavimas vienoje patalpoje, paruošti betonavimo profiliai kitoje. Paruošti klojiniai būsimai sienai. Ir tikėsimės sekantį kartą siena jau bus suręsta, ir viena "skyle" bus mažiau. 

Durys yra, reikia tik pinigų... Vis dar ieškome rėmėjo, kas galėtų apmokėti privačiam asmeniui už metalines duris. Tam reikia tik dviejų šimtų eurų...

Daugiau fotografijų čia

Iki susitikimo.