2014 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, Tuskulėnų Rimties parko memorialiniame komplekse įvyko Atkurtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento ir pirmos krašto apsaugos ministerijos vadovybės organizuotas iškilmingas renginys kariuomenės dienai paminėti.

Renginio metu dimisijos pulkininkas Jonas Algimantas Paužolis, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius apžvelgė pirmuosius žingsnius kuriant Lietuvos kariuomenės struktūrą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, Atkurtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento ir pirmos krašto apsaugos ministerijos vadovybės projekto istoriją.

Buvo įteikti Lietuvos valstybės gynėjo – kario liudijimai tarnavusiems KAD, KAM, VRM nuo 1990-04-25 iki 1993-08-31 dienos.

D. A. Dudavičius paminėjo, kad šiuo metu jau įteikta apie 1,5 tūkst. “Liudijimų“, tarp jų ir pokario partizanams, ir pašauktiems ginti tėvynę 1990-1993 m.

2014-11-20
Medininkai

(Pasieniečių klubo sekretorė Loreta Dumbauskienė)

Ketvirtadienį (lapkričio 20 d.) Pasieniečių klubas kartu su Pasieniečių mokyklos bendruomene paminėjo artėjančią Lietuvos karių dieną. Į didžiąją mokyklos salę susirinkę klubiečiai, būsimieji pasieniečiai, mokyklos pareigūnai ir darbuotojai iškilmingai sugiedojo tautišką giesmę ir klausėsi karo istoriko, Lietuvos Karo Akademijos prof. dr. Valdo Rakučio pranešimo tema „Lietuvos rytų kaimynai“. 

Susirinkusieji turėjo progą išgirsti labai įdomią, informatyvią ir šiam laikui labai reikalingą paskaitą. Ypač tai buvo aktualu mūsų augančiai kartai – būbsimiesiems pasieniečiams, dabar besimokantiems Pasieniečių mokykloje. Visos paskaitos metu apie 200 renginio dalyvių lektoriaus klausėsi  labai atidžiai.

Visus susirinkusius Lietuvos karių dienos proga pasveikino Pasieniečių klubo prezidentas Algimantas Songaila. ir Pasieniečių mokyklos viršininkas pulkininkas Vytautas Strolia, kuris įteikė ir pereinamąją taurę išvakarėse vykusio mokyklos rikiuotės konkurso nugalėtojams. Klubo prezidentas įteikė atminimo ženklus klubo nariams.

 

Renginį vainikavo mokyklos kursantų ir darbuotojų surengtas koncertas.

Daugiau nuotraukų čia

Geriausiai sprogmenis ir ginklus Lietuvoje sugeba rasti vokiečių aviganis Rokis, tarnaujantis Ignalinos atominę elektrinę saugančioje pasieniečių rinktinėje. Nuotraukoje – čempionas su savo kinologu Kazimieru Alėjūnu.

Plačiau apie renginius galite sužinoti čia: http://www.teisesauga.lt

Vairuotojau čia tau - specialus pasiūlymas ir jokių rūpesčių artėjant žiemai

Pasiūlymą pamatysite paspaudę šią nuorodą

2014-10-03
Vievis

(Pasieniečių klubo sekretorė Loreta Dumbauskienė)

Saulėtą penktadienio rytą Elektrėnų savivaldybės Baltamiškės kaime buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. nušauto Lietuvos Pasienio policijos Trakų baro V rajono 4-osios sargybos pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas.

Grupė klubo narių prisijungė prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) centrinės įstaigos ir Vilniaus rinktinės pareigūnų. Kartu vyko ir keletas Pasieniečių mokyklos kursantų. Prie paminklo žuvusiam pasieniečiui atvyko ir Elektrėnų savivaldybės meras su atstovais ir Vievio gimnazijos moksleiviai, Neries regionnio parko darbuotojai, visuomenės atstovai.

Renginio dalyviai padėjo gėlių, pagerbė žuvusios pasieniečio atminimą tylos minute, prisiminė tuos lemtingus įvykius 1931 m. rudenį, kuomet Lietuvos pasienietį nušovė kaimyninės šalies pasieniečiai. Į susirinkusius kreipėsi VSAT vado pavaduotojas štabo viršininkas Valentinas Novikovas, Vietos savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Jaudinančius žodžius pasakė ir Vievio gimnazistas.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo „pastūmėti“ į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, perstatinėjamos sienos gairės, nesankcionuotai kertama siena, gana intensyviai gabenama kontrabanda. Nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir buvo pagrobę 22 Lietuvos pasienio policininkus.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo.

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

Po šio tragiško incidento sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

Apie šį įvykį daug rašė visa to meto Lietuvos spauda. Štai ką paskelbė žurnalas „Policija“ (1934 m. Nr. 1–2): „Kybartas Jurgis, pasienio policijos Trakų baro eil. sargybinis, lenkų nukautas 1931 m. spalio mėn. 4 d. ant administracijos linijos prie Bražolos upelio.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

2006 m. VSAT ir Neries regioninio parko pastangomis ir lėšomis buvo sutvarkyta paminklo aplinka, įrengtas informacinis stendas.

2011 m. Elektrėnų savivaldybė restauravo paminklą. O 2012 m. Neries regioninis parkas Neries kilpų trasoje pastatė ir dar vieną simbolį, menantį to meto istorinius įvykius – Lietuvos ir Lenkijos administracinę liniją žyminčią gairę.

Vėliau visi renginio dalyviai apsilankė Vievio kapinėse ir padėjo gėlių, uždegė žvakes ant čia besiilsinčio pasieniečio Jurgio Kybarto kapo.

Daugiau nuotraukų čia