Š.m. vasario 15 d. Pasieniečių klubo Klaipėdos būryje įvyko susirinkimas skirtas Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimui. Taip pat spręsti kiti klausimai.

Susirinkusiuosius su šia proga pasveikino Klaipėdos būrio vadas Rolandas Smilingis.

Trumpai apžvelgus nuveiktus darbus R.Smilingis informavo susirinkusiuosius, kad dėl padidėjusio darbo krūvio pasidarė sunku tinkamai eiti Klaipėdos būrio vado pareigas, kurias jis ėjo nuo būrio įkūrimo pradžios ir pranešė apie savo atsistatydinimą. Taip pat informavo, jog nepalieka Klubo ir toliau dirbs visus Klubo ir Klaipėdos būrio pavestus darbus.

R.Smilingis pasiūlė, kad susirinkus daugumai Klaipėdos būrio narių, taip pat kaip ir artėjančiame Klubo visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu bus renkami Klubo prezidentas ir valdyba naujai kadencijai, perrinkti ir Klaipėdos būrio vadą bei vado pavaduotoją.

Kaip kandidatu į Klaipėdos būrio vado pareigas pasiūlė Klubo narį Kęstutį Rudį. Būrio vado pavaduotojo pareigoms R.Smilingis pasisiūlė save, kad nenutrūktų Klaipėdos būrio veiklos tęstinumas ir naujas būrio vadas greičiau įsitvirtintų naujame vaidmenyje.

Vienbalsiai nutarta paskirti Kęstutį Rudį Klaipėdos būrio vadu, Rolandą Smilingį Klaipėdos būrio vado pavaduotoju.

Su šiais pasikeitimais informuota Pasieniečių klubo valdyba.

2016 m. sausio 25 d. eidama 83-iuosius metus mirė Pasieniečių klubo garbės narė BARBORA LAIMUTĖ STRAUKAITĖ. Mes ją vadinome tiesiog Laimute...

Laimutė gimė 1933 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdoje I Lietuvos Respublikos pasienio policininko Antano Strauko šeimoje. Vėliau šeima persikėlė į Švėkšną ‒ arčiau pasieniečio tarnybos vietos. Šeimoje augo 3 mergaitės, bet žuvus tėvui ‒ neišgyveno ir viena iš seserų. Sulaukusi 16 metų Laimutė atvažiavo į Juodšilius, kur įsidarbino vaikų namuose. Po kurio laiko baigė mašininkių kursus ir iki pensijos dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete mašininke. 1991 m. sausio 13-osios naktį pastatus užgrobus sovietų okupantui, kurį laiką dar dirbo laikinose patalpose. Suėjus pensijos amžiui ‒ išėjo į užtarnautą poilsį.

Laimutės tėvas ‒ Nepriklausomos Lietuvos pasienio policininkas tarnavo Klaipėdos krašto pasienio policijoje, vėliau ‒ Tauragės bare. 1940 m. okupavus Lietuvą iš tarnybos paleistas kurį laiką, stengdamasis išvengti represijų, slapstėsi savo tėviškėje Laukuvoje. Prasidėjus II pasaulinio karo veiksmams Lietuvos teritorijoje ‒ išskubėjo pas šeimą į Švėkšną, bet ten taip ir nenuvyko. Pakeliui buvo sugautas sužvėrėjusių besitraukiančios raudonosios armijos karių ir žiauriai nukankintas. Tai įvyko 1941 m. birželio 23 d.

B. L. Straukaitė labai aktyviai bendradarbiavo su Pasieniečių muziejumi, yra atidavusi į muziejaus fondus didelį kiekį stebuklingai per sovietmetį jos mamos išsaugotų pasieniečio dokumentų, apdovanojimų, uniformos detalių ir ženklų, tarnybos dokumentų, asmeninių daiktų ir nuotraukų. Visi šie eksponatai dabar sudaro valstybės sienos apsaugos 1918-1940 m. muziejaus ekspozicijos pagrindą.

B. L. Straukaitė palaidota Laukuvoje senosiose kapinėse

Nemažas būrys pasieniečių dalyvavo Laisvės gynimo dienos 25-ųjų metinių renginiuose. Atvyko pasieniečiai iš Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų, Pagėgių, Vilniaus, Šilutės ir kitų vietovių. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pareiškė padėką pasieniečiams už dalyvavimą pilietinėje iniciatyvoje „Atmintis gyva, nes liudija“.