Šių metų rugpjūčio 8 dieną Pasieniečių klubo Vilniaus būrio nariai aplankė Anykščių kraštą. Kelionę pradėjome aplankydami Rubikių ežero apžvalgos bokštą, iš kurio matosi nuostabus Rubikių ežeras, aplinkinių laukų platybės.

Vykome į Anykščių Burbiškio dvarą, kuriame susipažinome su dvaro istorija, dvaro įspūdingai atkurtu interjeru.

Burbiškio dvaras mena Lietuvos Kunigaikštystės laikus, tačiau dabartinis dvaras labiausiai žinomas nuo XVIIII amžiaus, kuomet jį pradėjo valdyti grafai Venslovavičiai. Burbiškiečiai prisimena Venslovavičių giminės moteris - Liudviką, kuri niekada neatsisakydavo padėti paprastiems žmonėms, Sofiją- Emiliją - caro priespaudos metais finansiškai rėmusią draudžiamų lietuviškų knygų leidimą, įkūrusią slapta lietuvišką mokyklą.

Vėlesniu laikotarpiu dvaras buvo virtęs mokykla, sovietų okupacijos metais - dvaro salės buvo paverstos grūdų sandėliais, mechaninėmis dirbtuvėmis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Burbiškio dvarą trumpai valdžiusi Panevėžio vyskupijos kurija pardavė jį privatiems investuotojams. Naujieji savininkai po truputį iš visos Europos dvarų, namų, kitų vietų rinko baldus, kitas interjero detales, amžiumi atitinkančias Burbiškio dvaro gyvavimo periodą tikslu suteikti dvarui naują gyvavimo etapą.

Apžiūrėjus Burbiškio dvarą vykome į Anykščius, čia užkilome į Anykščių Šv.apaštalo Mato evangelisto bažnyčios varpinės bokštą, apžiūrėjome pačią bažyčią, pasivaikščiojome šalia Šventosios upės, grožėjomės Anykščių miesto centru.

Po Anykščių nuvykome aplankyti Troškūnų Šv.Trejybės bažnyčią ir vienuolyną. Ten atvykus mus pasitiko vietinis gyventojas, kuris labai išsamiai papasakojo bažnyčios istoriją. Pati bažnyčia nustebino labai gražiais vidaus altoriais, ištaigingais vargonais. Į vienuolyną patekti nepavyko, nes šiuo metu ten privačios klebono, bendruomenės, kitos patalpos.

Iš Troškūnų nuvykome į Kavarską, kuriame aplankėme Kavarsko šaltinį, partizanų palaidojimo vietą, pasimėgavome garsiais Kavarsko koldūnais, o kavinės savininkas, buvęs seniūnas, labai įdomiai papasakojo Kavarsko istoriją.

Daugiau keluionės foto akimirkų čia

Kristina Lauciuvienė

2026 metų rugpjūčio 7 d. Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio projektą „Memel-Nord ir pasieniečiai“ aplankė Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadovybės štabo pareigūnai.

Tik aukščiausiajam žinomais keliais surado ir susitarė dėl ekskursijos. Būrio vado pavaduotojas Gediminas kaip visuomet aukščiausiu lygiu aprodė surinktą ekspoziciją. Svečiams labai patiko ir liko dėkingi.

Klaipėdos būrio informacija

Liepos 31 d. Lietuva minėjo 35-ąsias Medininkų tragedijos metines, išpuolio prieš Lietuvos valstybę, kai Sovietų specialiosios paskirties būrio OMON-o klastingai buvo užpulti ir nužudyti septyni poste budėję muitinės ir policijos pareigūnai.

 Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje melstasi už Medininkų poste žuvusius pareigūnus ir 1991m. gegužės 19 d. Krakūnų poste žuvusį pasienietį Gintarą Žagūnį.

Metinių minėjimo renginiai vyko Medinikų memoriale ir Antakalnio kapinėse.

Daugiau fotoakimirkų iš renginio čia

VYTAUTAS ZAKSAS

(1952-2026)

Liepos 29 d. netekome Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vado Vytauto Zakso.

Vytautas Zaksas gimė 1952 m. birželio 26 d.  Klaipėdoje Antaninos ir Jono Zaksų šeimoje. Netrukus šeima persikėlė į Plikių miestelį Kretingalės sen. Klaipėdos rajone. Vytautas buvo vyriausias iš kartu augusių 4 brolių. Aštuometę mokyklą lankė Plikiuose, o vidurinę baigė Gargžduose.

Po mokyklos baigimo Vytautas tradiciškai buvo pašauktas į sovietinę armiją. Teko tarnauti tuometėje Gruzijoje, tad ir po privalomosios pasiliko tęsti tarmybą Tbilisyje dar apie penketą metų. Vėliau grįžo į Lietuvą ir įsidarbino Klaipėdos milicijoje.

1979 m gruodžio 1 d. V. Zaksas pradėjo tarnybą Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių vidaus reikalų skyriuje milicininko pareigose. Ten tarnavo ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę tik jau policijos pareigūnu.

1999 m. vasario 19 d. pradėjo tarnybą Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklaų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinėje. Tarnavo iki 2010 m. birželio 27 d.  Nuo 2011 m. kovo 22 d. priimtas  į Valstybės sienps apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardą pagl darbo sutartį.

Vytauto šeimos nariai visada prisimins jį kaip rūpestingą ir daug visiems padėjusį artimąjį. Bandymas sukurti savo šeimą jam nepasisekė. Didžioji Vytauto aistra buvo fotografija.

2011 m. rupjūčio 31 d. Vytautas buvo priimtas į Pasieniečių klubo gretas. Buvo aktyvus Klaipėdos būrio narys, o nuo 2022 m. rugsėjo išrinktas šio būrio vadu. Klubiečiai visada matydavo Vytautą su fotoaparatu. Daugelio klubo nuotraukų autorystė priklauso V. Zaksui. Šviesus ir šiltas prisiminimas apie Vyatutą ilgam išliks bendražygių ir bendraminčių atmintyje.

V. Zaksas apdovanotas Pasieniečių klubo I ir II laipsnio atminimo ženklais „Buvome, esame, būsime“ bei ženklais „Pasieniečių klubui 10 metų“ ir „Pasieniečių klubui 20 metų“.

Velionis bus pašarvotas liepos 31 d., penktadienį, laidojimo namuose „Amžiaus vartai“ Priestočio g. 7 Klaipėda. Šv. Mišios už mirusį šeštadienį 9 val. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje Bokštų g. 10 Klaipėda.

Laidotuvės rugpjūčio 1 d., šeštadienį, Plikių miestelio kapinėse Zaksų šeimo kape.