Lietingą liepos 31-osios rytą paminėtos Medininkų pasienio kontrolės poste nužudytų pareigūnų metinės.

Ankstyvą 1991 m. liepos 31-osios rytą sovietų specialiosios paskirties būrio, taip vadinamo OMON‘o, buvo klastingai užpulti, sušaudyti ir nužudyti savo poste budėję keturi Lietuvos Muitinės ir keturi Lietuvos Policijos pareigūnai ir tik vienam iš jų – Tomui Šernui – pavyko išgyventi.

Vilniaus arkikadedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje melstasi už policijos pareigūnus Mindaugą Balavaką, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Algirdą Kazlauską; muitininkus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių bei tų pačių metų gegužės 19 d. Krakūnų porte žuvusį pasienietį Gintarą Žagunį.

Prie memorialo pareigūnų žuvimo vietoje Medininkų kaime šalia Baltarusijos sienos, kur tuomet ir stovėjo kuklus pirmųjų valstybės sienos sargų vagonėlis, vykusiame minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vienintelis tragedijos liudininkas Tomas Šernas, gausus būrys diplomatinio korpuso atstovų, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Lietuvos muitinės, Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kariuomenės vadovai, žuvusiųjų artimieji, daugelis kitų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojai bei Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai.

Pasieniečių klubui atstovavo prezidentas Valentinas Novikovas, garbės narys Stanislovas Stančikas, klubo nariai kun. Vytautas Rapalis, Angonita Rupšytė, Loreta Dumbauskienė, Petras Paleckis.

Po minėjimo Medininkuose renginio dalyviai vyko į Antakalnio kapines padėti gėlių ant 1991 m. liepos 31-ąją žuvusių pareigūnų, taip pat gegužės 19 d. nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio, kapų.

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Nuotraukos Valentino Novikovo čia

Liepos 24 d. Trakų raj. Palūknyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos valdyboje įvyko renginys skirtas paminėti Aviacijos valdybos 33-iąsias veiklos metines.

Pasieniečių klubo vardu, pasveikinau Aviacijos valdybos darbuotojus su gražia švente, pasidalinau prisiminimais apie pirmus aviatorių kūrimosi žingsnius, statybas, materialinį-techninį aprūpinimą.

Buvo pristatyti ir pašventinti trys naujos modifikacijos sraigtasparniai "Airbus H154 D3" ir vertikalaus pakilimo bepiločių orlaivių sistema.

Parodomojoje programoje savo gebėjimus demonstravo sraigtasparnių pilotai, Specialiosios paskirties valdybos "Kovas"pareigūnai, kinologai, puikius šuolius atliko parašiutininkai.

Daugiau įamžintų šventės akimirkų čia

Klaipėdos būryje jau tikrai susiformavo tradicija Valstybės dieną paminėti Klaipėdos rajone, Doviluose, kur gyvena net du Būrio nariai.

Tradicija yra ir šventinė vakarienė – voveraičių sriuba, kurią verda būrio vado pavaduotojas Rolandas.

...Rašant šį straipsniuką kyla asociacijos su vienu mano vaikystės multfilmu.

Vyresnioji „postsovietikus“ karta tikrai ir užaugo ir prisimena tą filmuką „Kaip vežlys (lė) ir liūtukas dainavo dainas“.

Viename iš epizodų liūtukas sako „dabar dainuok tu viena, nes aš negaliu dainuoti apie save…“

Tai va ši personažo asociacija man irgi sako, kad negaliu aprašyti visko apie save, tai turėtų savo žodį tarti ir renginyje buvę draugai.

Pats Valstybės dienos minėjimas – kaip ir kasmet. Gal šventės akcentas – himnas turėtų būti giedamas kaipo himnas, be melizmų ir balso variacijų. O ir šventinis koncertas turėtų būti ir skambėti šventiškai, o ne versti skirstytis klausytojus jau po pirmos dainos. Čia tik mano asmeninė subjektyvi nuomonė.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

2025-07-05 "Pasieniečių klubo" Marijampolės būrio nariai rinkosi plaukti baidarėmis. Pasirinko Šešupės upę, nes ji yra vaizdinga, rami ir bene vienintelė Šakių rajono upė, tinkanti plaukioti baidarėmis.

Ji teka Lietuvos Rrespublikos ir Rusijos Federacijos valstybine siena, dėl to plaukiant buvo būtina pasirūpinti pasienio leidimais (juos išduoda Kudirkos Naumiesčio arba Šilgalių užkardos). Išlipti kairiajame upės krante griežtai draudžiama. 

Maršrutas  KUDIRKOS NAUMIESTIS – PANOVIAI, įveikta 22 km.

Marijampolės būrio nariai pradėjo plaukti iš Kudirkos Naumiesčio santakos, kur į Šešupę įteka Širvinta.

Toliau upė darydama lanką, apie 8 km vingiavo iki Kubilėlių. Nuplaukus dar 4 km, prasidėjo Šešupės valstybinis kraštovaizdžio draustinis, besidriekiantis iki Panovių kaimo.