Pirmadienį, birželio 15-ąją, paminėtos 80-osios Pirmosios Lietuvos Respublikos pasienio policijos pareigūno aukos Aleksandro Barausko žuvimo metinės.

Varėnos rajono Ūtos kaime, prie atminimo ženklo žuvusiam pasieniečiui šiemet vyko kuklus renginys. Nesimatė pasieniečių rikiuotės, nebuvo apdovanojami tarnyboje pasižymėję pareigūnai. Tačiau pagarbą pirmajai sovietinės okupacijos aukai atidavė ir šalies vadovai ir Šaulių sąjungos, policijos atstovai ir, žinoma, A. Barausko pasekėjai – valstybės sienos saugotojai bei pasienio veteranai – Pasieniečių klubo nariai.

Minėjime dalyvavo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, A. Barausko dukra, Pasieniečių klubo garbės narė Ona Marija Brasiūnienė, VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, kitų institucijų atstovai, kaimo gyventojai ir svečiai.

Minėjimo metu VSAT vadas R. Liubajevas A. Barauską apdovanojo (po mirties) VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 100“. Šis ženklas buvo įteiktas A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei.

A. Barausko pagerbimo dieną Ūtoje pristatytas informacinis stendas apie A. Barausko žūtį. Jį parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) kartu su VSAT Prevencijos skyriumi. Pagamino ir įrengė LGGRTC.

Vėliau Šv. Mišios už A. Barauską buvo aukojamos Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po Šv. Mišių Pasieniečių klubo nariai aplankė ir žuvusio pasieniečio kapą Perlojos kapinėse. Džiaugiamės, kad šiemet klubo gretas papildę Varėnos pasienio veteranai dalyvavo renginyje, vilkėdami atkurtomis pirmųjų, 1990 metų, pasieniečių uniformomis.

Daugiau fotonuotraukų iš renginio čia.

Birželio 15 d. minėsime 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, tuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko 80-ąsiai žuvimo metines.

Gyvenimą lėmė pasienietiška tėvo tarnyba (II dalis)

Publikacijos autorė –Loreta Dumbauskienė

Tęsiame pasakojimą apie Gediminą Grigoravičių – įdomią ir valstybės sienos apsaugos istorijai nusipelniusią asmenybę. Tai nenuilstantis savo tėvo, Lietuvos pasienio policininko Jono Grigaravičiaus, 1923-1939 m. saugojusio demarkacinę (administracinę) liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto ir 1949 m. Sibiro tremtyje mirusio, tarnybos ir gyvenimo istorijos tyrinėtojas. Pirmoje dalyje pasakojome apie G. Grigoravičiaus vaikystę bei pateikti jo prisiminimai apie tėvo tarnybą prie administracinės linijos. Apie tai galite paskaityti čia.

G. Grigoravičius atsiminimais ir išaugota archyvine medžiaga mielai dalijasi su dabartiniais pasieniečiais, 2018 m., foto iš G. Grigoravičiaus albumo

Gyvenimą lėmė pasienietiška tėvo tarnyba (I dalis)

Publikacijos autorė –Loreta Dumbauskienė

Valstybės sienos apsaugos 100-mečio metais siūlome plačiau susipažinti su tarpukariu valstybės sieną saugojusių pasieniečių tarnyba, gyvenimu ir likimais. Apie juos šiandien gali papasakoti tik jų palikuonys.

Vienas jų – Gediminas Grigoravičius, įdomi inžinerinio mąstymo valstybės sienos apsaugos istorijai nusipelniusi asmenybė. Jis yra nenuilstantis savo tėvo tarnybos ir gyvenimo istorijos tyrinėtojas. Gedimino tėvas – Lietuvos pasienio policininkas Jonas Grigaravičius, 1923-1939 m. saugojęs demarkacinę (administracinę) liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto ir 1949 m. Sibiro tremtyje miręs.