PASIENIEČIŲ KLUBAS

Gerbiami kolegos ir bičiuliai,

Asociacija Pasieniečių klubas (toliau – klubas), įsteigtas 2003 m. kovo 6 d. skaičiuoja jau antrąjį savo veiklos dešimtmetį. Klubo gretas nuolat sudaro apie 300 narių iš skirtingų Lietuvos kampelių: Vilniaus, Klaipėdos, Ignalinos, Visagino, Pasvalio, Rokiškio, Marijampolės, Varėnos, Druskininkų, Kauno bei Pagėgių kraštų, o klubo veiklos geografija apima ne tik visą Lietuvą, bet ir kaimyninių valstybių pasienio teritorijas. Klubas vienija ne tik buvusius ir esamus pasieniečius, jų šeimos narius, bet yra atviras visiems, kurie jaučiasi neabejingi pasienio ar pasieniečio tarnybai.

Per praėjusį laikotarpį klubas nemažai prisidėjo plėtojant Pasieniečių muziejų, ieškant ir prižiūrint tarpukario pasieniečių kapvietes, skaitant paskaitas Pasieniečių mokyklos kursantams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių pareigūnams bei Mykolo Romerio Universiteto Viešojo saugumo fakulteto Valstybės sienos apsaugos tarnybos studentams, dalyvaujant kituose tarnybos renginiuose, išleidžiant monografijas apie pasienio tarnybos istoriją bei reprezentuojant pasieniečio vardą daugelyje kitų institucijų, kitaip paremia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vykdomus projektus.

2013 m. klubas pasirašė deklaraciją Dėl jaunųjų pasieniečių būrelių plėtros. Jau keleri metai finansuoja jaunųjų pasieniečių svetainės(www.jpb.lt) palaikymą. Pastaruosius keletą metų klubo Klaipėdos būrio iniciatyva, bendradarbiaujant su  Pajūrio regioninio parko direkcija, plėtojamas naujas projektas – ketinama savo lėšomis ir savo bei bendraminčių rankomis atstatyti pakrančių apsaugos baterijos ,,Memel Nord“ (Kukuliškių k. Klaipėdos r., šalia Karklės) vieną iš bunkerių ir grąžinti jį visuomenės poreikiams (norintys prisidėti prie rengiamų talkų šiltuoju periodu informacijos gali rasti klubo svetainėje). Čia planuojama įsteigti visuomeninį pasienio / pakrančių apsaugos muziejų. 

Klubas ir toliau ketina plėtoti savo veiklą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Idėjų yra daug, tačiau jas realizuoti, kaip ir visur, reikalingas finansinis pamatas. Prašome Jūsų, Jūsų šeimos narių ir bičiulių deklaruojant pajamas paskirti 1 ar 2 procentus nuo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio į klubo sąskaitą (Paramos gavėjo identifikacinis kodas: 195766053, pavadinimas (mokesčio dalies paskirtis): PASIENIEČIŲ KLUBAS) ar kitaip paremti klubo veiklą.

Iš anksto dėkoju už Jūsų supratimą ir pagalbą!

Klubo prezidentas                                                                   Vaclovas Zabarauskas

2020 m. sausio 25 dieną Klaipėdoje lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Svečią lydėjo Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis su delegacija.

Klaipėdos būrys taip pat paminėjo Laisvės gynėjų dieną. Taip, pagal nerašytą Klaipėdiečių taisyklę, šia dieną atvykti paminėti turi ir nekviestas. Tad labai džiugu už savo kolegas. Kurie nepamiršta ir kas gali tas atvyksta į susitikimą.

Sausio 12-13 d. Lietuvos pasieniečiai, kartu su visos Lietuvos žmonėmis mini 29-ąsias 1991 m. Sausio įvykių metines. Sekmadienį daugelis dalyvavo sueigoje ir susitikime Lietuvos Respublikos Seime.

Kasmet Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Seime, vitražų galerijoje, rengiama tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė, kurioje dalyvauja dauguma į nevyriausybines organizacijas susivienijusių Laisvės gynėjų.

Pasieniečiai, kurie sudarė bene didžiausią būrį tuometinės Aukščiausiosios Tarybos (Parlamento) gynėjų, aktyviai rikiuotėje dalyvavo ir šiemet. Daugiausia buvo Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos būrių atstovų. Rikiuotėje jau tradiciškai dalyvavo ir būsimieji pasieniečiai - Pasieniečių mokyklos kursantai su Medininkų būrio vade Ramune Kazliene. Pasibarstę Pasieniečių klubo nariai ir tarp kitų organizacijų. Tik, deja vietos rikiuotėje pasieniečiams buvo skirta labai mažai.

Rikiuotės vadas raportavo pirmajam Lietuvos vadovui ‒ Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui. Gynėjus pasveikino Lietuvos Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Susirinkusius salėje, kur 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, laimino kunigas Robertas Grigas. Po kunigo pravestos invokacijos (maldos) į tribūną stojęs Seimo pirmininkas Viltoras Panckietis prisipažino lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis saugojęs svarbiausius objektus Kaune ir Sitkūnuose, bet tuomet jam neteko priimti priesaikos, kurią čia, Seime, priėmė pasiryžę viskam šalies nepriklausomybės gynėjai. Tokios priesaikos žodžius jis ištarė šią dieną ir paprašė susirinkusius ją priimti. V. Pranckiečio priesaika buvo priimta plojimais visai salei atsistojus.

Sueigoje pasisakė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, įvertinęs dabartinę situaciją susidariusią aplink Lietuvą ir pasaulyje ir įspėjo apie galimas grėsmes. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras padarė pranešimą apie dabartinę Lietuvos kariuomenės ir ypač sausumos pajėgų padėtį šalyje. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė buvęs VSAT vadas, mūsų klubo garbės narys, dabar Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Sueigoje nebuvo pamiršti ir iki šiol dėl savo Nepriklausomybės tebekovojantys Ukrainos atstovai. Pasisakė Rygos Marupės barikadų statytojų vadovas Janis Ozols.

Sueigos dalyviai pabaigoje priėmė du kreipimusi, adresuotus aukščiausioms valstybės institucijoms. Vienas jų - "Dėl Lietuvos kariuomenės pajėgumo stiprinimo", kuriame reikalaujama nemažinti finansavimo krašto gynybai ir vykdyti prisiimtus Lietuvos įsipareigojimus NATO bei įtraukti į mokyklų aukštesniųjų klasių moksleivių ugdymo programas pažintinį pilietinės gynybos kursą. Kitas Laisvės gynėjų priimtas kreipimasis ‒ "Dėl vykstančio hibridinio karo per istorinės atminties klastojimą ir kultūrą", kuriame vėl reikalaujama Laisvės monumento pastatymo Lukiškių aikštėje".

1991 m. sausio 13-oji ‒ tai diena, kai beginkliai žmonės apgynė ką tik atkurtą šalies Nepriklausomybę. 1991 m. sausį sovietinei kariuomenei bandant įvykdyti Lietuvoje perversmą, tūkstančiai žmonių ginti laisvės susirinko prie Seimo, radijo ir televizijos pastatų, televizijos bokšto. Okupacinei kariuomenei užimant televizijos bokštą, žuvo keturiolika laisvės gynėjų, beveik tūkstantis buvo sužeista. Minėtuose pastatuose budėjo ir Laisvės vardan buvo pasiryžę atiduoti gyvybę didelė dalis tuometinėje Pasienio apsaugos tarnyboje tarnavusių pasieniečių. Dalis jų tebetarnauja ir saugo valstybės sieną iki šiol. Nebetarnaujantys papildė daugelio nevyriausybinių organizacijų, siekiančių palaikyti šalies gynybinius pajėgumus, tame tarpe ir Pasieniečių klubo, nariais.

Daugiau fotografijų iš renginio čia

Loreta Dumbauskienė