Tarpušventyje, kai norisi pailsėti po Kalėdinių vaišių, Klaipėdos būrio nariai susibėgo į pirmą Klaipėdos būrio naujametinį susitikimą.

Kaip pirmam kartui surinkti beveik pusę viso būrio – tai tikrai geras rezultatas. Kas norėjo, tai galėjo žaisti boulingą, kas nenorėjo žaisti tas turėjo galimybę pabendrauti. Puikiai praleistas laikas draugų rate, puiki galimybė pabendrauti.

Daugiau fotografijų čia.

Klaipėdos būrys

Gruodžio 14 dienos šeštadienį Klaipėdos būrio entuziastai susirinko į paskutinę talką 2019-tai metais. Mūsų mažai – bet mes su technika, toks galėtų būti nueinančių metų šūkis.

Reikia paminėti, kad jau senokai nebebuvome „savo“ bunkeryje... bet aplinkybės privertė. Prieš keletą savaičių atskriejo žinia, kad vėl buvo mėginta patekti į bunkerį per grotas.  Nuvykę vieton tikrai matėsi, kad mėginimas buvo, bet persigalvojo tikriausiai... tą kart armatūra atlaikė, buvo tik vienas tarpelis išluptas, per kurį  normalaus sudėjimo žmogus tikriausiai nepralystų. Bet mėginimas buvo, ir vėl turėjome vykti „lopyti“ perlopytas grotas.

Šiam kartui nusprendėme, kad reikia pasiruošti ir pagaliau užtaisyti liukus taip, kad nebeliktų tų grotų. Nebus grotų, reiškia nebus galimybės pro jas nieko įmesti, mažiau drėgmės pateks į vidų. Paprašius, Pajūrio regioninis parkas nupirko metalo lakštus, kuriais „apsiuvome“ abu liukus. Nesakome, kad dabar tai jau viskas, nieks nepateks į vidų... ne, prie gero noro ir turint reikiamus įrankius viską galima padaryti, bet bent dėl šiukšlių – tikimės, kad jų nebeprimes...

Tai, kad jau buvo sprendimas pasidarbuoti paskutinį kartą šiais metais, tai kreipėmės į mūsų rėmėjus UAB „Hortivita“ ir mums pasisekė, nes gavome ir taip lauktos technikos. Kadangi techniką gali naudotis tik būrio vadas Gediminas (tik jis teturi tai technikai valdyti reikiamas kategorijas), tai jis nusprendė pilnai išnaudoti ją ir paaukoti visą savaitgalį.

Pagrindinis ir didžiausias darbas šiuo metu – smėlio nukasimas nuo bunkerio stogo. Jau vien šeštadienį nukasta tiek, kiek per ankstesnius visus mūsų „kasimus“. Tikimės, kad sekmadienį pavyks įveikti ir visa likusį plotą. Visas šis darbas reikalingas tam, kad norint įrengti ekspoziciją reikalinga atnaujinti bunkerio stogo hidroizoliaciją. Šiems darbams atlikti pradėtos finansavimo paieškos apjungiant Pajūrio regioninio parko direkcijos, bei Klaipėdos rajono savivaldybės pajėgas. Tad, jei kada nors toks finansavimas atsiras, tai mes bent būsime pasirengę...

Daugiau fotografijų iš renginio čia

   Artėjančios Lietuvos Kariuomenės dienos proga Paieniečių klubo Vilniaus būrio nariai kartu su VSAT centrinės įstaigos darbuotojams susitiko su žinomu istoriku Manvydu Vitkūnu.

 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos humanitarinių mokslų katedros docentas M. Vitkūnas pasidalino mintimis apie kovas už lietuvybę ir Vilniaus atgavimą 1919-1939 metais prie tuomet pasieniečių iššūkiu tapusios demarkacinės linijos. Savo pasakojimą susiejęs su savo šeimos ir gimtosios Kernavės istorija, pranešėjas lengvai ir visiems prieinamai pateikė sudėtingą Lietuvai istorinį laikotarpį. Paaiškino priežastis, kodėl  taip ilgai bendroje valstybėje buvusios ir gerai sugyvenusios lenkų ir lietuvių tautos taip susipriešino Lietuvai tapus nepriklausoma demokratine valstybe. Kaip šios politinės peripetijos atsiliepė paprastų Kernavės krašto gyventojų, staiga atsidūrusių beveik pafrontėje, o vėliau – pasienio zonoje gyvenimams ir likimams. 

Daugelis renginyje dalyvavusių Pasieniečių klubo narių tarnybą pradėjo 1990-1994 m., kai pasienio apsaugą koordinavo Krašto apsaugos departamentas, o vėliau - ministerija. Klubo gretose taip pat esama pasieniečių, saugojusių demarkacinę (po 1928 m. – administracinę) liniją, palikuonių. Tarp jų ir neseniai dvitomį „Parubežys ir parubežiniai“ išleidęs Antanas Žilėnas, kuris turi surinkęs daug prisiminimų ir istorinės medžiagos apie 1919-1939 m. Utenos bare tarnavusius pasieniečius.

Už įdomią paskaitą visų susirinkusių vardu istorikui padėkojo Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, visus pasveikino su artėjančia Kariuomenės diena.

M. Vitkūnas, mokslinę veiklą pradėjęs nuo archeologijos, vis labiau linko į karybos mokslų tyrinėjimus, keletą metų dirbo Krašto apsaugos sistemoje, įsijungė į Lietuvos karo istorijos draugijos veiklą.

Dabar dr. M. Vitkūnas atlieka baltų genčių ir Lietuvos valstybės karo istorijos tyrimus. Vadovauja archeologinėms ekspedicijoms, kurių metu tyrinėjamos praeities kovų vietos, viduramžių kapinynai ir kiti objektai. Veda kariūnams mokomąsias pažintines ekskursijas po svarbiausias Lietuvos istorines vietas. Skaito paskaitas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje rengiamų Tarptautinės politikos ir diplomatijos kursų klausytojams.

M. Vitkūnas yra daugiau nei šimto mokslo populiarinamųjų straipsnių autorius, bendrojo lavinimo mokykloms skirto vadovėlio bendraautoris, parašęs knygą vaikams, paskelbęs eilėraščių. Skaito paskaitas Lietuvos kariuomenės daliniuose, bendrojo lavinimo mokyklose, muziejuose, kasmet dalyvauja eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Loreta Dumbauskienė

Lapkričio 15 d. Trakų pradinėje mokykloje, kurioje mokėsi pats Gintaras Žagunis vyko pasieniečio profesijos pristatymo renginys bei popietė su žuvusio pasieniečio artimaisiais.

Garbingą jubiliejų atšventusi Aldona Žagunienė sulaukė daugybės sveikinimų iš mokyklos kolektyvo, mat daugiau nei dešimtmetį  jubiliatė dirbo šioje mokykloje pradinių klasių mokytoja. Šilti kolegų prisiminimai ir linkėjimai veide mainė jubiliatės emocijas. Sveikinimus tęsė bei prisiminimais apie darbą pasienyje dalinosi Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas. VSAT atstovas renginyje Varėnos PR G. Žagunio PU vadas Žydrūnas Vaikasas tarnybos vardu jubiliejaus proga A. Žagunienei  įteikė garbės ženklą  „Už nuopelnus valstybės sienos apsaugai“. 

Daugiau nuotraukų iš renginio čia