Aleksandras Barauskas – pirmoji sovietinės okupacijos auka. Atminimo įamžinimas (chronologine seka)
Autorius Vesta Juozapaitytė | 2026-06-12
Šiemet birželio 15-ąją minėsime pirmosios 1940 m. sovietų okupacijos aukos – anuomet Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininko Aleksandro Barausko (1899–1940) jau 96-ąsias žūties metines.
Aleksandras Barauskas gimė 1899 m. liepos 15 d. Butrimonių k., Krekenavos vls., Panevėžio aps. mažažemių ūkininkų šeimoje. 1920-1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo paskirtas į Drausmės bataliono 2 kuopą, vėliau – į mokomąją kuopą. Tarnybą kariuomenėje baigė turėdamas viršilos laipsnį. Nuo 1929 m. liepos 11 d. tarnavo Alytaus apskrities pasienio policijoje, pradžioje eiliniu policininku, vėliau – sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Perlojoje, Varėnoje ir Ūtoje.
VSAT koliažas. Viršuje: A. Barauskas (pirmas iš kairės) su sargybos vyrais, 1934 m. Apačioje: Pasienio policininkai Policijos dienos šventės metu (A. Barauskas trečias iš kairės), Varėna, 1936 m.
1932 m. vasarą, tarnaudamas Perlojoje, A. Barauskas susituokė su Ona Bučinskaite.
Nuotr. Aleksandro ir Onos Barauskų šeima 1940 m. (nuotr. Pasieniečių muziejaus).
1939 m. A. Barauskas sėkmingai baigė Vilkaviškio mokomojo būrio IV sargybų viršininkų laidą. 1939 m. atgavus sostinę Vilnių ir dalį Vilniaus krašto bei perkėlus Lietuvos valstybės sieną į Rytus, buvo pergrupuotas ir perdislokuotas Pasienio policijos Alytaus baras. 2-osios sargybos vyrams, vadovaujamiems sargybos viršininko A. Barausko, buvo patikėta saugoti naujai demarkuotą valstybės sienos atkarpą.
VSAT koliažas
Tuometės pasienio policijos pareigūnas Aleksandras Barauskas (g. 1889m.), Alytaus baro VI rajono 2 (Ūtos) sargybos viršininkas vyresn. policininkas šeimos akivaizdoje buvo nužudytas 1940 m. naktį iš birželio 14 į 15 d. Apie 3 val. 40 min. Lietuvos valstybės sieną neteisėtai perėję raudonarmiečiai atakavo Ūtos sargybos postą, maždaug dvidešimt minučių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę, kuri buvo ir A. Barausko šeimos būstas. Po to metė granatas, kurios sprogo prie pastato langų. Šeši rusų kareiviai įsiveržę į vidų ištempė sargybos viršininką į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o nugriuvus, kitas užpuolikas šovė į galvą. Po egzekucijos sovietų kareiviai skubiai pasitraukė į Baltarusijos teritoriją. Sunkiai sužeistą savo viršininką pasieniečiai vežė į ligoninę, tačiau kelyje A. Barauskas mirė. Jam buvo 40 metų. Velionį palaidojo Noškūnuose, vėliau A. Barauskas perlaidotas Perlojos bažnyčios šventoriuje, šalia varpinės. (Inf. LGGRTC).
Aleksandro Barausko atminimo įamžinimas (datų, įvykių chronologija):
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiai kasmet birželio 15 d. organizuoja Aleksandro Barausko žūties metinių minėjimus: laikomos Šv. Mišios, atminimas pagerbimas jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone, padedamos gėlės A. Barausko amžinojo poilsio vietoje Varėnos raj. Perlojos kapinėse, apdovanojami tarnyboje pasižymėję pasieniečiai.
VSAT nuotr.
1992 m. Aleksandrui Barauskui atminti Varėnos šauliai Ūtos kaime pastatė ąžuolinį atminimo kryžių.
VSAT nuotr.
2005 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 293 Aleksandras Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Nuotr. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus A. Barausko dukrai Onai Brasiunienei įteikė ordiną, skirtą jos tėvui Aleksandrui, 2005 m.
2005 m. lapkričio 2 d. jam suteiktas Kario savanorio statusas.
2005 m. Pasieniečių klubo iniciatyva, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas – paminklas (2020 m,. vietoj jo pastatytas naujas paminklas).
Nuotr. www.varena.lt, 2015 m.
2006 m. birželio 15 d. Varėnos rinktinės (anuomet) Dubičių užkardai suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Birželio 14 d. užkardoje organizuota vardo suteikimo ceremonija, atidaryta atminimo lenta, padėtos gėlės A. Barausko žūties ir amžinojo poilsio vietose.
VSAT nuotr. VSAT vado pavaduotojas Štabo viršininkas Vaclovas Zabarauskas ir A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė dalyvauja A. Barausko vardo suteikimo užkardai ceremonijoje, 2006 m.
VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkarda įsikūrusi Mantotų kaime, Varėnos rajone. Užkarda saugo 65,6 km ilgio Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ruožą, iš kurio 31,6 km driekiasi sausuma, o 34 km – vandens telkiniais. Šiuo metu užkardoje tarnauja beveik šimtas pasieniečių.
VSAT nuotr.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos kolektyvui vadovauja vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Mantvydas Palevičius (perkeltas iš Purvėnų pasienio užkardos vado pareigų po vadų rotacijos 2025 m.)
VSAT nuotr. Varėnos PR Aleksandro Barausko PU vadas Mantvydas Palevičius
VSAT nuotr. Varėnos PR Aleksandro Barausko PU vadas Mantvydas Palevičius su užkardos pareigūnais
Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai ne tik vykdo valstybės sienos apsaugą, bet ir aktyviai puoselėja ryšius su vietos bendruomene. Pasieniečiai bendradarbiauja su savivaldos, švietimo ir kultūros įstaigomis, dalyvauja visuomeniniuose, sporto ir kultūriniuose renginiuose, valstybinių bei religinių švenčių minėjimuose. Užkardoje reguliariai organizuojamos pažintinės ekskursijos moksleiviams ir įvairių institucijų atstovams, kurių metu pristatoma pasieniečio profesija, tarnybos specifika, naudojama technika, ginkluotė ir kinologinė veikla. Taip pat čia dažnai vyksta VSAT Varėnos pasienio rinktinės tarnybinių šunų meistriškumo varžybos, stiprinančios profesinius įgūdžius ir kinologijos tradicijas.
2010 m. birželio 15 d. minint Aleksandro Barausko 70-ąsias žūties metines, Pasieniečių mokykloje Medininkuose (Vilniaus raj.) jo vardu pavadinta karinės taktikos auditorija. Joje būsimieji pasieniečiai mokomi valstybės sienos apsaugos taktikos.
VSAT nuotr. Aleksandro Barausko vardo auditorija VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose
2010 m. birželio 15 d. Aleksandras Barauskas (po mirties) apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“.
2012 m. VSAT iniciatyva grafikas Petras Repšys sukūrė VSAT atminimo medalį „Aleksandras Barauskas 1899-1940“.
VSAT koliažas
Atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899-1940“ sukurtas žymaus Lietuvos monumentalisto grafiko Petro Repšio. Šis medalis – meno kūrinys, turi aversą ir reversą ir nėra nešiojamas prie pareigūno uniformos, bet turi būti eksponuojamas. Dailininkas P. Repšys sukomponavo medalį kaip atminimo ženklą žuvusiajam. Medalio reverse – istoriko Sigito Jegelevičiaus tekstas, paaiškinantis atvaizdo reikšmę, o po juo epitafija, tarsi mažas antkapis Barauskui (Giedrė Jankevičiūtė, Petras Repšys: medaliai ir plaketės, 2017, p.73).
2013 m. pagamintas ir pirmas toks atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899-1940“ buvo įteiktas A. Barausko dukrai Onai Marijai Brasiūnienei. Nuo tol juo apdovanojami asmenys ir įstaigos, prisidedančios prie pasieniečio atminties puoselėjimo.
VSAT koliažas. VSAT patrylinis laivas ALEKSANDRAS BARAUSKAS
2015 m. birželį naujas VSAT patrulinis laivas pavadintas nužudyto Ūtos pasienio sargybos posto viršininko vardu – „Aleksandras Barauskas“. Taip įprasmintas 1940 m. birželio 15 d. nužudyto A. Barausko 1940–ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos atminimas. 2015 m. laivo „Aleksandras Barauskas“ vadu paskirtas majoras Arūnas Zabitis.
Anuomet Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) naujo patrulinio laivo „Aleksandras Barauskas“ krikšto ceremonijoje (vaizdo įrašas). Pagal laivų inauguracijos tradicijas Lietuvos vadovė simboliškai į laivo bortą sudaužė putojančio vyno butelį.
PAPR nuotr. „Aleksandro Barausko“ įgulai įsimintiniausias įvykis buvo tai, kad laivą krikštijo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalia jos laivo vadas Arūnas Zabitis, šias pareigas einantis nuo pat laivo projektavimo, 2015 m.
Pastačiusi plaukiojimo priemonę Estijos bendrovė „Baltic Workboats“ surengė specialius mokymo kursus dešimčiai pasieniečių, kurie sudaro pamainomis dirbančias „Aleksandro Barausko“ įgulas. Šiuo laivu pasieniečiai gali stebėti, atpažinti ir tikrinti plaukiojimo priemones. Pagrindinės laivo funkcijos – patruliuoti, reaguoti į pažeidimus, persekioti ir sulaikyti pažeidėjų plaukiojimo priemones. Laivu galima vykdyti žmonių paiešką ir gelbėjimą, teikti pagalbą teršimo incidentų lokalizavimo ir likvidavimo operacijose užtikrinant užteršto rajono apsaugą, gabenant specializuotą įrangą bei personalą.
Nuotr. VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos patrulinio laivo „Aleksandro Barausko“ vadas Arūnas Zabitis (dešinėje) ir kolega Mindaugas Bulkšas (kairėje), 2026 m.
Nuotr. VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos viena iš „Aleksandro Barausko“ laivo įgulų (iš kairės): Aivaras Šimeliūnas, Arūnas Zabitis (vadas), Arvydas Verbickas, Mindaugas Bulkšas ir Gediminas Mackelis, 2026 m.
2020 m. birželio 15 d. Aleksandras Barauskas (po mirties) apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 100“.
VSAT nuotr. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklas „Valstybės sienos apsaugai – 100“.
2020 m. rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Valstybės sienos apsaugos tarnybos iniciatyva ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) lėšomis ir pastangomis pastatytas naujas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui, nužudytam 1940 m. birželio 15 d. (a.a. skulptorius Jonas Jagėla, architektai Algis Vyšniūnas ir Robertas Bardauskas), paminklas oficialiai atidengtas 2021 m. birželio 15 d. minėjimo metu. Jis pakeitė iki tol čia stovėjusį simbolinį atminimo ženklą A. Barauskui.
VSAT nuotr.
Skulptorius Jonas Jagėla, įamžindamas tragiškus to meto įvykius Ūtoje, pasirinko stilizuotą simbolinį pasienio stulpą su dvigubu kryžiumi. Tai – vienas iš valstybės simbolių, Lietuvos herbo dalis. Paminklo forma atspindi jaunos valstybės veržlumą, laisvės ir nepriklausomybės troškimą. Neatsitiktinai pasirinkta ir medžiaga, iš kurios pagamintas paminklas. Granitas simbolizuoja pasieniečių tvirtumą, valstybės tvarumą. Paminklas dėl COVID-19 pandemijos atidengtas tik 2021 m. birželio 15 d., minint 81-ąsias Aleksandro Barausko žūties metines. Paminklą atidengė Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ūtos kaime (Kaniavos sen., Varėnos r. sav.), netoli stovinčio paminklo, prie buvusios pasienio sargybos būstinės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pastatė informacinį stendą, kuriame rašoma: „ALEKSANDRAS BARAUSKAS – PIRMOJI SOVIETINĖS OKUPACIJOS AUKA“ .
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nuotr.
2022 m. VSAT Varėnos pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistės Lauros Jurgelevičiūtės iniciatyva parengtas kilnojamasis informacinis stendas. Jis reprezentuojamas Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardoje ir minėjimų metu.
VSAT nuotr.
2023 m. birželio 15 d. Pasieniečių klubo 20-mečio atminimo ženklas skirtas ir vėliau įteiktas Pasieniečių klubo garbės narei, A. Barausko dukrai (dabar jau a.a.) Onai Marijai Brasiūnienei.
VSAT nuotr. Pasieniečių klubo 20-mečio atminimo ženklas
2025 m. Prie Perlojos (Varėnos r.) kapinių, kuriose palaidotas pasienietis Aleksandras Barauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pastatė naują stendą.
VSAT nuotr.
Dabar gerokai lengviau šiose kapinėse rasti 1940-ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, tuometinės Pasienio policijos pareigūno A. Barausko kapą.
Pasieniečių klubo nuotr. Pasieniečių klubo nariai prie Aleksandro Barausko kapo Perlojoje (Varėnos raj.), 2025 m.
Te praeitis liudija, o mes – Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos bendruomenė nepamirškime ir išlaikykime atmintyje nuolat pagerbdami pasieniečius, kurie paaukojo savo gyvybę už Tėvynę Lietuvą!
VSAT koliažas
Gyvūnų globos klubas „Draugo letena"
