Ankstyvą spalio 18 d. rytą Vilniuje lijo. Tačiau drąsiausi Vilniaus būrio nariai (ir ne tik) iškeliavo į šiaurės Lietuvą su tikslu per dvi dienas aplankyti Akmenę, Naująją Akmenę, šalia esančius klinčių karjerus ir net Latvijos Aucės miestą bei apylinkes.

Kiek praaušus ir pasiekus šalies vidurį, keliautojus pasitiko saulėtas oras, kuris lydėjo klubiečius visą likusį kelionės laiką. Tuo džiaugiantis pirmiausiai klubiečiai nuvyko į Aucės mietelį Latvijoje ir aplankė netoliese esantį Jaunaucės dvarą. Šiose apylinkėse yra išlikę net keletas dvarų (pilių), kažkada priklaususių dvarininkams Fon Ropams.

Ekskursijos Jaunaucės dvare metu nustebino ne tik dvaro istorija, restauruotos salės, bet ir atkurti kai kurie vėlesnio laikotarpio interjerai. Mat sovietmečiu dvare buvo įkurdinta mokykla. Keliautojams net teko patiems sugrįžti laiku keletą deįimtmečių atgal ir susėsti į mokyklinius suolus, atsakyti į „griežtos mokytojos“ klausimus. O kažkada dvarininkų  turėtą turtingą paveikslų galeriją galima buvo stebėti "atkurtą" virtualiai, nesikelti į dar senesnius laikus, stebint ovalioje salėje šokančius ponus.

Po sočių Aucės kavinės pietų, lydimi Linos ir Algirdo, malonių Loretos draugų naujaakmeniečių, klubiečiai pamatė nedaug kam matytus ir mūsų šalies kraštams nebūdingus kraštovaizdžius, kurie buvo suformuoti žmonių veiklos dėka. Tai garsieji Naujosios Akmenės karjerai, kurie atidengė milijonus metų menančią istoriją – dinozaurų (Juros) laikotarpio erą. Savo žiniomis dalijosi ir karjere lydėjo AB „Kalcitas“ direktorius Algirdas Rimkus, pirmiausiai pakvietęs nusifotografuoti prie Lietuvos geoologijos mokslo pradininku laikomo Juozo Dalinkevičiaus paminklinio akmens.

Visus kelionės dalyvius maloniai nustebino ir puikus viešbutis „Naujoji Akmenė“, kur keliauninkai galėjo tinkamai pailsėti po įspūdžiais turtingos dienos. Kitą dieną laukė viešnagė seniausiame šio krašto mieste Akmenėje.

Sekmadienio rytas išaušo saulėtas, bet su poros laipsnių šaltuku. Trumpam sustoję prie vis dar restauruojamo Dabikinės dvaro, visi skubėjo į Akmenės centrinę aikštę susitikti su šio krašto šviesuoliu, dailininku, skultoriumi ir istorijos puoselėtoju Antanu Adomaičiu. Beveik 3 valandas trukusi bendrystė su menininku keliauninkus pakerėjo ne tik jo pristatyta ir akmens darbuose įkūnyta krašto istorija, bet ir nepaprastai didelės apimties akmens skulpūrų gausa. Šie darbai puošia visą Akmenės miestelį, Akmeneės gamtos ir kultūros parką, kur vyksta patys įvairiausi ne tik miestelio, bet ir viso rajono renginiai. O kai menininkas pakvietė apsilankyti jo dirbtuvėse, ten dar laukė surprizas – eksponuojami patys nuostabiausi tapybos bei medžio drožybos darbai.

Iš Akmenės toliau kelias vedė į dar vieną garsią šio krašto vietovę – Papilę, kuri garsi ir čia pėdsakus palikusiu ir ant Papilės piiakalnio palaidotu Simono Daukanto atminimu. Jam 1930 m. miestelio centre pastatytas paminklas (autorius Vincas Grybas). Papilė garsėja ir kitais lankytinias objetais, pavyzdžiui, Juros periodo atodanga su išlikusiomis fosilijomis. Ši tema kaip tik minėta šeštadienio ekskursijoje po garsiuosius klinčių karjerus. Čia ir vėl Algirdas su Lina mus palydėjo į dar vieną įsimintiną vietą – Šaltiškių molio karjerą, esantį šalia Papilės. Viena paskutinių bendrų nuotraukų – prie „Dinozauro galvos“ akmens.

Pasieniečių klubo Vilniaus būrio keliautojai nuoširdžiai dėkoja Linai ir Algirdui Rimkams padėjusiems organizuoti šią puikią, įsimintiną kelionę.

Įsimintinos kelionės foto akimirkos čia

Tekstas Loretos Dumbauskienės

 Penktadienį buvo paminėtos Jurgio Kybarto, Pasienio policijos sargybinio, 1931 m. spalio 4 d. nušauto prie Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos, 94-osios žūties metinės

Kaip daugelis jau žino, rugsėjo 13-14 dienomis Klaipėdos būrys laikė ir išlaikė nelengvą egzaminą - pas mus vyko Pasieniečių klubo sąskrydis. Teko priimti apie šimtą klubiečių iš visos Lietuvos, apgyvendinti juos, organizuoti laisvalaikį, kultūrinę programą, išvykas ir dar daug visko, ko paprastai svečiai nežino, o mums žinoti ir galėti tai padaryti tiesiog būtina.

Jau sekmadienį, nuoširdžiai atsisveikinus su svečiais ir Klubo vadovybe, (o svečiai, bent dauguma jų tikimės išvyko patenkinti renginiu), mūsų – oragizatorių galvose dar minčių ir įspūdžių kratinys. Ar viską padarėme gerai, ar viskas pavyko ir t.t.

Trumpai mintimis pasidalino ir patys organizatoriai:

Ingrida

Dalyvavau pasieniečių klubo sąskrydyje svečio teisėmis: pabuvojome Klaipėdos pilyje, nuostabi, įdomi ekskursija, ragavome gardžią košę su kvapnia arbata, vėliau važiavome į Lietuvos - Latvijos pasienį prie obelisko, vakaro kulminacija vakaronė su puikiu muzikantu, bei šokiais iki paryčių. Rytas prasidėjo nuo sočių pusryčių, vėliau ekskursija po bunkerį su charizmatiškuoju Gediminu ( nugirdau damas taip kalbant) ir žymioji Rolando grybų sriuba, abejingų jai nebuvo.  .

Daiva

Nurimus šurmuliui ir jėgoms dalinai sugrįžus - noriu pasakyti, kad šiemet mūsų trys būrio galiūnai surėmė pečius ir atlaikė mums "primestą" sąskrydį!  Žinoma, didžiausia atsakomybė teko Vytautui. Vakar Vytas dėkojo mums, bet pirmiausia - turi pasidėkoti sau! Žinoma, be Rolanduko ir Geduko pagalbos jam būtų buvę daug sudėtingiau...Tad, mūsų būrio vyrų stiprybė sąskrydį padarė tobulą! Smagu, kad prisijungė ir kiti būrio nariai. Antano super vaišės, Kęstukas su Elyte, Romas ir Žydrūno šeima.

Mano manymu - viskas buvo tobula! O jei ir buvo kokių klaidelių, tai kada nors pasitaisysime!Man atrodo, kad Vytas šeštadieniui net orą užsakė su tobulu saulėlydžiu. Gaila, kad Rolandukui pamiršo užsakyti sekmadienį "šunybę", bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą! Voveraitienė, kaip visada, buvo tobula! Net nebūdama ten - atsigirdau! Ačiū, kad išlaikėme aukštą lygį, kad supratome vieni kitus, kad viskas pavyko! Taip ir toliau! 

Rolandas

Sąskrydis, tai rezultatas ilgo ir kruopštaus pasiruošimo kelias jam. Kai kuriuos dalykus tenka daryti pirmą kartą, kai kuriuos nuolat. Sužinojus, kad Pasieniečių sąskrydį rengsime mes (klaipėdiečiai) pati pradžia ir esminis klausimas – kur tiek sutalpinsime. Pajūryje tikrai nėra daug vietų kur galima pigiai apsistoti nakvynei vienu metu apie šimtą poilsiautojų. Buvo praleista daug paieškų laiko nuo Rusnės iki Šventosios, kol apsistojome prie Žilvičio stovykla. Aš pats nesu vaikystėje buvęs stovykloje, bet girdėjau kalbančių, kad nuo vaikystė čia beveik niekas nepasikeitė… Va stabilumas kurio galime pavydėti…

Didžiausia našta teko Vytautui. Tai jis kai kuriose situacijose sprendimą rasdavo ekspromtu. Aš ir Gediminas stengėmės jam padėti pagal galimybes.

Atmetus viską kas netinka – susikurti šventę reikia patiems ir dalyvauti šventėje reikia atvykti su gera nuotaika. Man asmeniškai patiko viskas, o ir turėjo patikti, nes pats ją susikūriau sau.

Vytautas

Kaip Klaipėdos būrio vadas turėčiau kaip ir atsiskaityti už renginį. Renginys - kurį suorganizuoti pavedė visuotinis Klubo susirinkimas, renginys kurio laukia visi Pasieniečių klubo nariai…

... visiškai niekas nesirašo, todėl noriu pirmiausia padėkoti tiems, kurie atvykote, padėjote, virėte, kepėte, dengėt stalus, tvarkėt, organizavot buvot reikiamu metu reikiamoj vietoj, sprendėt problemas, nekreipdami dėmesio į sunkumus, nes žinojot - yra toks žodis - reikia. Ačiū Jums, mielieji, nuoširdžiai dėkoju Rolandui, Antanui, Ingridai, Gediminui, Daivai, Jūsų pagalba buvo neįkainuojama, Jūsų rankos padarė labai daug. Negaliu nepaminėti ir rečiau matomų Būrio narių - buvo šaunu susitikti su Kęstučiu ir Elyte, pasimatyti su vienu seniausiu pasieniečiu Romu bei Žydrūnu su šeima…gal ko nepaminėjau? nesidrovėkit primint, senstu ir aš…

Dar, mielieji, savo ir visų Jūsų vardu tariu nuoširdų AČIŪ Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vadui pulkininkui Juozui Rinkevičiui - jo dėka atvykę klubiečiai galėjo susipažinti su vienu geriausiu turimu laivu, jo įgula, įranga, istorija ir galimybėmis… dėkoju Vadui už suteiktą transportą būrio veiklai užtikrinti sąskrydžio metu, taip pat Palangos pasienio užkardos vadui Ričardui Ūbai, ir visiems labai patikusios pasienietiškos košės virėjui Gintarui bei jam talkinusiam Neriui…

Tai kaip jau sakiau, pirmieji įspūdžiai, dalinuosi su Jumis, kurie tas dvi dienas buvo šalia manęs, ir be kurių tikrai nebūtų buvę kaip buvo. Ačiū !!!

Kas buvo suplanuota – viskas įvykdyta.

Šeštadienio rytas – savo sukurtai šventei užsakėme nuostabų pajūrio orą…

Visų būrių atstovai susirinko Klaipėdos pilyje. Puiki pažintinė ekskursija. Pasieniečių laivo apžiūra. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vado kalba ir dovanos. Pasienietiška košė. Įstorinio sienos ženklo aplankymas. Ir žinoma sąskrydžio vakaronė, dovanos, muzika, sveikinimai…

Dovanų Klaipėdos būriui tikrai buvo daug. Angonitos dovana - dedikuota mums knyga ir laikrodis su užrašu “Lietuvos respublikos Seimas”. Kazimiero dovanos – tiesiai iš nepalaužtos Ukrainos.

Šios dovanos mus klaipėdiečius įpareigoja „mūsų“ bunkeryje įrengti atskirą ekspoziciją.

…šeštadienio naktį įsilijo, tačiau sekmadienio rytas išaušo giedras, tad prabudę, nusiprausę ir pasivaikščioję pajūriu, rinkomės salėn, kur jau garavo dubenėliai sultinio ir svetingai šiepėsi kalnas ką tik iškeptų kibinų… pusryčiaujant, bendraujant ir prisimenant vakaro diskoteką ir tikrai gerą muzikantą, įtikusį visų skoniams, laikas bėga greitai, tad tvarkomės, pakuojamės, atsisveikiname su stovyklos direktore Jūrate ir vykstame prie “Memel Nord” bunkeryje įkurtos Pasieniečių veiklos ekspozicijos.

Čia mūsų jau laukia Gediminas, kuris paskirsto svečius į dvi grupes ir, trumpai papasakojęs bunkerio bei jo atkasimo istoriją, vedasi vieną grupę į požemį aprodyti viską iš vidaus…

Likusieji susirenka prie šalia įrengto Lietuvos- Baltarusijos sienos ruožo maketo, pagaminto iš tikrų pasienio stulpų su abiejų valstybių herbais ir iš Lietuvos pusės iškilusiu trijų metrų aukščio tvoros segmentu, viršuje papuoštu spygliuota viela taip vadinamąja “ koncertina”.

Klubo prezidento pasakojimas apie šių valstybių pasienio žymėjimo ypatumus įtikina visus…

Laikrodis tiksi, grupės keičiasi vietomis, norintieji tiesiog lauke vaišinasi karšta kava ir arbata - turime tokią galimybę, praverčia ir Klubo prezidento atvežtas šakotis…

Rolando verdama jo paties prigrybautų voveraičių sriuba su vištiena, bulvytėmis, morkomis, krūva prieskonių ir dar nežinia su kuo, jau kutena nosį ir gomurį, dar dvidešimt minučių ir Rolando samtis tarsi pats skraido ore, pripildydamas dubenėlius fantastiško skanėsto, valgomo tiesiog jūros pašonėje ant išneštų iš bunkerio stalų, kurių kaip ir suolų, užtenka visiems…

Deja, laikas nestovi vietoje, tad po baigiamosios Klubo prezidento kalbos ir padėkų virėjui, dar padiskutuojame, kur galėtų vykti kitų metų sąskrydis, (Klaipėda mielai prabalsuos už Vilnių jeigu ką) šiltai atsisveikiname su kolegomis klubiečiais, dėkojame jiems už atvykimą, svečiai dėkoja mums, jų laukia ilga kelionė namo.

Baigdamas savo ir būrio vardu dėkoju Klubo valdybai, Klubo prezidentui už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę pravesti tokią sudėtingą priemonę, bei už visakeriopą pagalbą ir supratimą organizuojant sąskrydį.

Fotografijos iš renginio:

Antanas Stasaitis >>> čia

Vytautas Zaksas >>> čia

Rolandas Smilingis >>> čia 

Fotografės Astos >>> čia

Klaipėdos būrio nariai

… paskutinis rugpjūčio šeštadienis - diena, o tiksliau naktis, kai kasmet temstant uždegami laužai visoje Baltijos pakrantėje nuo Nidos iki Estijos.

Pasieniečių klubo Klaipėdos būrys, jau ne pirmi metai dalyvaujantis šioje laužų sąšaukoje, kaip ir buvo skelbta, organizavo talką Memel Nord bunkeryje ir jo prieigose. Džiugu, kad mūsų iniciatyvą palaikė Marijampolės būrio bendražygiai ir bendraminčiai, atbildėję su dovanomis, gera nuotaika ir pasiryžimu nenusileisti po eksponatų ir teritorijos tvarkymo tradiciškai Rolando verdamai nepakartojamo skonio voveraičių sriubai, ir, žinokite, nenusileido - tiktai marijampoliečių planuoti kaip antras patiekalas prie sriubos šašlykai iškepė anksčiau nei išvirė Rolanduko sriuba, tad pietaut ir pradėjome nuo mmm kokio skonio šašlykų… bet apie viską iš eilės…

Dirbant laikas bėga greitai, iki pietų buvo siurbiamos patalpose ir koridoriuose susikaupusios dulkės, tvarkomi ir valomi eksponatai, o Gedimino sūnus Augustas tesė praėjusių metų talkoje pradėtą darbą ir atkasė dar vieną laiptų eilę susprogdintoje katilinėje.

Buvo nešamas ir nuo bunkerio stogo pilamas apačioje valant koridorių prikastas smėlis, o laisvesni talkininkai, vadovaujami Arūno, pririnko išmestų iš jūros bei miške rastų sausuolių ir po keleto valandų visai gražiai sukrautas ir sutvirtintas laužas tarsi pats prašėsi uždegamas…

Per daug nesiplėsiu, fotonuotraukos ir video parodys Jums vakaro eigą, o aš noriu nuoširdžiai padėkoti visiems, atsiliepusiems į mano kvietimą ir radusiems laiko ir noro prisijungti prie labai reikalingos pagalbos puoselėjant ir išsaugant ateinančioms kartoms eksponatus, kurie neleis užmiršti pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės sienos sargybinių - tikrų savo šalies patriotų - veiklos…

Daug bendražygių jau išėję Anapilin, likę tiktai uniforma, tarnybinis pažymėjimas, foto su draugu prie šlagbaumo …

Tad spaudžiu ranką ir sakau nuoširdų AČIŪ Rolandui Smilingiui, Gediminui Povilaičiui, Augustui Povilaičiui, Daivai Benetytei, Arūnui Bužinskui, Antanui Petruškevičiui, Aušrai Jankauskaitei, Aistei Jankauskaitei, Edmundui Pranckevičiui, Gintautui Žemaičiui, Algimantui Samuoliui, Vilmai Bendinskienei, Romualdui Šuliokui, kuris, beje, atvyko talkon tiesiai iš Kauno karininkų ramovės, kur buvo apdovanotas medaliu už sovietinės armijos išvedimą iš Lietuvos… ačiū Jums, mielieji, sėkmės ir sveikatos visiems…

Renginio foto akimirkos čia