STASYS AVERKA

1957-2025

Stasys Averka gimė 1957 m. rugpjūčio 10 d. Musteikos kaime Marcinkonių apylinkėje, Varėnos r. Antano ir Julijos Averkų šeimoje. Pokario metais tėvai aktyviai rėmė Lietuvos partizanus: mama kepdavo duoną, tėvas veždavo maistą į mišką. Tuo pat metu šeima kluone slėpė partizano Jono Ivanausko iš Masališkių km. (slapyvardis Rugys) žmoną su sūneliu Mindaugu.

Stasys mokėsi Musteikos pradinėje mokykloje, Kabelių aštuonmetėje, vėliau – Varėnos vidurinėje mokykloje. Būdamas 15 metų, 1972 m., pateko į KGB akiratį ir buvo persekiojamas. 1975 m. įstojo į Klaipėdos 24-ąją Profesinę Technikosj (jūreivystės) mokyklą, kurios negalėjo baigti dėl KGB peresekiojimo.

1976-1978 m. S. Averka tarnavo sovietinėje armijoje. 1988 m. aktyviai įsitraukė į pasipriešinimo prieš okupantus judėjimą. Prie Vilniaus arkikadedros saugojo badaujančius, palaikė tvarką Lietuvos Laisvės Lygos ir Sąjūdžio mitinguose. Dalyvavo sovietinių stabų griovime, saugojo starteginius Lietuvos Respublikos objektus, rinko parašus dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. Su P. Gedmonu, J. Geležiumi, S. Staniulevičiumi, l. Pipiru nukabino nuo KGB pastato sovietinę vėliavą.

Stasys Averka 1989 m. tapo Lietuvos demokratų partijos nariu (pažymėjimo Nr. 00017), Lietuvos Šaulių sąjungos nariu (pažymėjimas Nr. 00019). 1990 m. balandžio 19 d. Vilniaus Gedimino pilyje vienas pirmųjų prisiekė Lietuvos Šaulių Sąjungai.

1990 m. lapkričio 13 d. A. Averka įstojo į Krašto apsaugos gynėjų gretas, buvo pasiųstas saugoti valstybės sieną Vilniaus rinktinės Lavoriškių Pasienio kontrolės poste (PKP) – budinčiu, vėliau gavo puskarininkio laipsnį, tapo pamainos viršininku. Prasidėjus 1991 m. sausio įvykiams, Stasys, kaip daugelis Lietuvos pasieniečių, stojo ginti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (AT), tų pačių metų sausio 11 d. davė priesaiką, dalyvaujant AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kunigui Robertui Grigui ir Krašto apsaugos departamento (KAD) generaliniam direktoriui Audriui Butkevičiui. Svarbiausių šalies objektų apsaugoje, pakaitom su budėjimais pasienyje, Stasys dalyvavo nuo 1991 m. sausio 7 d. iki rugpjūčio pučo pabaigos. 1991 m. gegužės 24 d. Lavoriškių PKP tarnybos metu postas buvo užpultas OMON smogikų ir Stasys kartu su pamainos viršininku Petru Slavinsku buvo žiauriai sumušti.

1994 m. Pasienio tarnybą perdavus Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) žnion, Stasys Averka buvo paskirtas Medininkų PKP vyr. policininku – vizų kontrolieriumi. Valstybės sieną saugojo iki 2001 m. Už tarnybą S. Averkai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė premija.

Stasys Averka buvo atsidavęs savo tarnybai, bet baigęs ją neliko abejingas – aktyviai jungėsi į įvairias šalies gynybinius pajėgumus palaikančias organizacijas, asociacijas. Stasys tapo ir Pasieniečių klubo steigėju ir vienu pirmųjų klubo narių, nuo 1996 m. dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos veikloje, priklausė Nepriklausomybės gynėjų sąjungai.

1992 m. S. Averka apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. 1996 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Jo uniformą puošė ir žinybiniai VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atminimo ženklai bei nevyriausybinių organizacijų apdovanojimai.

Stasys Averka buvo vedęs. Kartu su žmona Regina užaugino dukrą Vytautę.

S. Verka mirė 2025 m. rugpjūčio 17 d. Bus laidojamas Vilniaus Sudervės kapinėse rugpjūčio 20 d.

PASIENIEČIŲ KLUBO SĄSKRYDŽIO PROGRAMA

(2025 M. RUGSĖJO 13-14 D.)

Rugsėjo 13 d. (šeštadienis):

10.50 - 11.20 val. – visų būrių atvykimas / susitikimas Klaipėdos pilies aikštelėje (adresas: Priešpilio g. 2, Klaipėda);

11.30 – 13.00 val. – Klaipėdos pilies lankymas (skaidoma į 2-3 grupes (2-3 gidai));

13.15 – 14.15 val. – susipažinimas su pakrančių apsaugos laivu;

14.20 – 14.40 val. – vykimas į Šaipius (Karklės AP);

14.45 – 15.45 val. - ,,Pasienietiška košė“ (Karklės AP);

15.50 – 16.40 val. – vykimas prie istorinio valstybės sienos stulpo;

16.40 – 17.00 val. – istorinio valstybės sienos stulpo apžvalga;

17.05 – 17.55 val. – vykimas į vakaronės vietą – poilsiavietę ,,Žilvitis“ (adresas: Placio g.28, Karklė, Klaipėdos r. sav.);

18.05 – 18.40 val. – įsikūrimas poilsiavietėje;

18.50 – 19.20 val. – klubo prezidento sveikinimo žodis (naujų narių pažymėjimų ir apdovanojimų įteikimas, jubilijatų pasveikinimas, kt.);

19.30 val. – suneštinė vakarienė su šokiais.

Rugsėjo 14 d. (sekmadienis):

8.30 – 9.50 val. – pusryčiai (kibinai su sultiniu) ir išsiregistravimas iš poilsiavietės;

9.50 – 10.00 val. – vykimas į klubo prižiūrimą ,,Memel Nord bunkerį;

10.00 – 11.15 val. – ekskursija Memel Nord bunkeryje;

11.20 – 12.50 val. – poilsis prie jūros (šalia bunkerio);

13.00 – 13.30 val. – ,, Rolando“ grybienė;

13.40 val. – būrių išvykimas.

Rinkliavos:

1) sąskrydžio startinis mokestis – 20 Eur suaugusiam asmeniui ir 10 Eur nepilnamečiui;

2) nakvynės poilsiavietėje ,,Žilvitis“ (namelio tipai: 3-viečiai, 6-viečiai ir 8-viečiai) mokestis – 20 Eur (asmeniui), norintiems papildomai apsigyventi rugsėjo 12 d. – 40 Eur (asmeniui).

Nakvynės mokestį pervesti į klubo sąskaitą iki rugsėjo 10 d.;

3) jei nebus susitarta dėl grupinio bilieto į Klaipėdos pilies muziejų – apsimokama asmeniškai (pilnas bilietas – 6 Eur, lengvatinis – 3 Eur);

4) automobilių stovėjimo prie Klaipėdos pilies ir Memel Nord bunkerio aikštelių mokesčiai.

Informaciją apie dalyvavimą sąskrydyje būriai klubo valdybai pateikia ne vėliau š. m. rugsėjo 1 d.

Sąskrydžio dalyvių apskaitos blankas čia

Lietingą liepos 31-osios rytą paminėtos Medininkų pasienio kontrolės poste nužudytų pareigūnų metinės.

Ankstyvą 1991 m. liepos 31-osios rytą sovietų specialiosios paskirties būrio, taip vadinamo OMON‘o, buvo klastingai užpulti, sušaudyti ir nužudyti savo poste budėję keturi Lietuvos Muitinės ir keturi Lietuvos Policijos pareigūnai ir tik vienam iš jų – Tomui Šernui – pavyko išgyventi.

Vilniaus arkikadedros bazilikos Šv. Kazimiero koplyčioje melstasi už policijos pareigūnus Mindaugą Balavaką, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Algirdą Kazlauską; muitininkus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių bei tų pačių metų gegužės 19 d. Krakūnų porte žuvusį pasienietį Gintarą Žagunį.

Prie memorialo pareigūnų žuvimo vietoje Medininkų kaime šalia Baltarusijos sienos, kur tuomet ir stovėjo kuklus pirmųjų valstybės sienos sargų vagonėlis, vykusiame minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, vienintelis tragedijos liudininkas Tomas Šernas, gausus būrys diplomatinio korpuso atstovų, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Lietuvos muitinės, Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kariuomenės vadovai, žuvusiųjų artimieji, daugelis kitų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojai bei Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai.

Pasieniečių klubui atstovavo prezidentas Valentinas Novikovas, garbės narys Stanislovas Stančikas, klubo nariai kun. Vytautas Rapalis, Angonita Rupšytė, Loreta Dumbauskienė, Petras Paleckis.

Po minėjimo Medininkuose renginio dalyviai vyko į Antakalnio kapines padėti gėlių ant 1991 m. liepos 31-ąją žuvusių pareigūnų, taip pat gegužės 19 d. nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio, kapų.

Tekstas Loretos Dumbauskienės

Nuotraukos Valentino Novikovo čia

Liepos 24 d. Trakų raj. Palūknyje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos valdyboje įvyko renginys skirtas paminėti Aviacijos valdybos 33-iąsias veiklos metines.

Pasieniečių klubo vardu, pasveikinau Aviacijos valdybos darbuotojus su gražia švente, pasidalinau prisiminimais apie pirmus aviatorių kūrimosi žingsnius, statybas, materialinį-techninį aprūpinimą.

Buvo pristatyti ir pašventinti trys naujos modifikacijos sraigtasparniai "Airbus H154 D3" ir vertikalaus pakilimo bepiločių orlaivių sistema.

Parodomojoje programoje savo gebėjimus demonstravo sraigtasparnių pilotai, Specialiosios paskirties valdybos "Kovas"pareigūnai, kinologai, puikius šuolius atliko parašiutininkai.

Daugiau įamžintų šventės akimirkų čia

Klaipėdos būryje jau tikrai susiformavo tradicija Valstybės dieną paminėti Klaipėdos rajone, Doviluose, kur gyvena net du Būrio nariai.

Tradicija yra ir šventinė vakarienė – voveraičių sriuba, kurią verda būrio vado pavaduotojas Rolandas.

...Rašant šį straipsniuką kyla asociacijos su vienu mano vaikystės multfilmu.

Vyresnioji „postsovietikus“ karta tikrai ir užaugo ir prisimena tą filmuką „Kaip vežlys (lė) ir liūtukas dainavo dainas“.

Viename iš epizodų liūtukas sako „dabar dainuok tu viena, nes aš negaliu dainuoti apie save…“

Tai va ši personažo asociacija man irgi sako, kad negaliu aprašyti visko apie save, tai turėtų savo žodį tarti ir renginyje buvę draugai.

Pats Valstybės dienos minėjimas – kaip ir kasmet. Gal šventės akcentas – himnas turėtų būti giedamas kaipo himnas, be melizmų ir balso variacijų. O ir šventinis koncertas turėtų būti ir skambėti šventiškai, o ne versti skirstytis klausytojus jau po pirmos dainos. Čia tik mano asmeninė subjektyvi nuomonė.

Daugiau fotografijų iš renginio čia