Kaip daugelis jau žino, rugsėjo 13-14 dienomis Klaipėdos būrys laikė ir išlaikė nelengvą egzaminą - pas mus vyko Pasieniečių klubo sąskrydis. Teko priimti apie šimtą klubiečių iš visos Lietuvos, apgyvendinti juos, organizuoti laisvalaikį, kultūrinę programą, išvykas ir dar daug visko, ko paprastai svečiai nežino, o mums žinoti ir galėti tai padaryti tiesiog būtina.
Jau sekmadienį, nuoširdžiai atsisveikinus su svečiais ir Klubo vadovybe, (o svečiai, bent dauguma jų tikimės išvyko patenkinti renginiu), mūsų – oragizatorių galvose dar minčių ir įspūdžių kratinys. Ar viską padarėme gerai, ar viskas pavyko ir t.t.
Trumpai mintimis pasidalino ir patys organizatoriai:
Ingrida
Dalyvavau pasieniečių klubo sąskrydyje svečio teisėmis: pabuvojome Klaipėdos pilyje, nuostabi, įdomi ekskursija, ragavome gardžią košę su kvapnia arbata, vėliau važiavome į Lietuvos - Latvijos pasienį prie obelisko, vakaro kulminacija vakaronė su puikiu muzikantu, bei šokiais iki paryčių. Rytas prasidėjo nuo sočių pusryčių, vėliau ekskursija po bunkerį su charizmatiškuoju Gediminu ( nugirdau damas taip kalbant) ir žymioji Rolando grybų sriuba, abejingų jai nebuvo. 
.
Daiva
Nurimus šurmuliui ir jėgoms dalinai sugrįžus - noriu pasakyti, kad šiemet mūsų trys būrio galiūnai surėmė pečius ir atlaikė mums "primestą" sąskrydį! Žinoma, didžiausia atsakomybė teko Vytautui. Vakar Vytas dėkojo mums, bet pirmiausia - turi pasidėkoti sau! Žinoma, be Rolanduko ir Geduko pagalbos jam būtų buvę daug sudėtingiau...Tad, mūsų būrio vyrų stiprybė sąskrydį padarė tobulą! Smagu, kad prisijungė ir kiti būrio nariai. Antano super vaišės, Kęstukas su Elyte, Romas ir Žydrūno šeima.
Mano manymu - viskas buvo tobula! O jei ir buvo kokių klaidelių, tai kada nors pasitaisysime!Man atrodo, kad Vytas šeštadieniui net orą užsakė su tobulu saulėlydžiu. Gaila, kad Rolandukui pamiršo užsakyti sekmadienį "šunybę", bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą! Voveraitienė, kaip visada, buvo tobula! Net nebūdama ten - atsigirdau! Ačiū, kad išlaikėme aukštą lygį, kad supratome vieni kitus, kad viskas pavyko! Taip ir toliau!
Rolandas
Sąskrydis, tai rezultatas ilgo ir kruopštaus pasiruošimo kelias jam. Kai kuriuos dalykus tenka daryti pirmą kartą, kai kuriuos nuolat. Sužinojus, kad Pasieniečių sąskrydį rengsime mes (klaipėdiečiai) pati pradžia ir esminis klausimas – kur tiek sutalpinsime. Pajūryje tikrai nėra daug vietų kur galima pigiai apsistoti nakvynei vienu metu apie šimtą poilsiautojų. Buvo praleista daug paieškų laiko nuo Rusnės iki Šventosios, kol apsistojome prie Žilvičio stovykla. Aš pats nesu vaikystėje buvęs stovykloje, bet girdėjau kalbančių, kad nuo vaikystė čia beveik niekas nepasikeitė… Va stabilumas kurio galime pavydėti…
Didžiausia našta teko Vytautui. Tai jis kai kuriose situacijose sprendimą rasdavo ekspromtu. Aš ir Gediminas stengėmės jam padėti pagal galimybes.
Atmetus viską kas netinka – susikurti šventę reikia patiems ir dalyvauti šventėje reikia atvykti su gera nuotaika. Man asmeniškai patiko viskas, o ir turėjo patikti, nes pats ją susikūriau sau.
Vytautas
Kaip Klaipėdos būrio vadas turėčiau kaip ir atsiskaityti už renginį. Renginys - kurį suorganizuoti pavedė visuotinis Klubo susirinkimas, renginys kurio laukia visi Pasieniečių klubo nariai…
... visiškai niekas nesirašo, todėl noriu pirmiausia padėkoti tiems, kurie atvykote, padėjote, virėte, kepėte, dengėt stalus, tvarkėt, organizavot buvot reikiamu metu reikiamoj vietoj, sprendėt problemas, nekreipdami dėmesio į sunkumus, nes žinojot - yra toks žodis - reikia. Ačiū Jums, mielieji, nuoširdžiai dėkoju Rolandui, Antanui, Ingridai, Gediminui, Daivai, Jūsų pagalba buvo neįkainuojama, Jūsų rankos padarė labai daug. Negaliu nepaminėti ir rečiau matomų Būrio narių - buvo šaunu susitikti su Kęstučiu ir Elyte, pasimatyti su vienu seniausiu pasieniečiu Romu bei Žydrūnu su šeima…gal ko nepaminėjau? nesidrovėkit primint, senstu ir aš…
Dar, mielieji, savo ir visų Jūsų vardu tariu nuoširdų AČIŪ Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vadui pulkininkui Juozui Rinkevičiui - jo dėka atvykę klubiečiai galėjo susipažinti su vienu geriausiu turimu laivu, jo įgula, įranga, istorija ir galimybėmis… dėkoju Vadui už suteiktą transportą būrio veiklai užtikrinti sąskrydžio metu, taip pat Palangos pasienio užkardos vadui Ričardui Ūbai, ir visiems labai patikusios pasienietiškos košės virėjui Gintarui bei jam talkinusiam Neriui…
Tai kaip jau sakiau, pirmieji įspūdžiai, dalinuosi su Jumis, kurie tas dvi dienas buvo šalia manęs, ir be kurių tikrai nebūtų buvę kaip buvo. Ačiū !!!
Kas buvo suplanuota – viskas įvykdyta.
Šeštadienio rytas – savo sukurtai šventei užsakėme nuostabų pajūrio orą…
Visų būrių atstovai susirinko Klaipėdos pilyje. Puiki pažintinė ekskursija. Pasieniečių laivo apžiūra. Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės vado kalba ir dovanos. Pasienietiška košė. Įstorinio sienos ženklo aplankymas. Ir žinoma sąskrydžio vakaronė, dovanos, muzika, sveikinimai…
Dovanų Klaipėdos būriui tikrai buvo daug. Angonitos dovana - dedikuota mums knyga ir laikrodis su užrašu “Lietuvos respublikos Seimas”. Kazimiero dovanos – tiesiai iš nepalaužtos Ukrainos.
Šios dovanos mus klaipėdiečius įpareigoja „mūsų“ bunkeryje įrengti atskirą ekspoziciją.
…šeštadienio naktį įsilijo, tačiau sekmadienio rytas išaušo giedras, tad prabudę, nusiprausę ir pasivaikščioję pajūriu, rinkomės salėn, kur jau garavo dubenėliai sultinio ir svetingai šiepėsi kalnas ką tik iškeptų kibinų… pusryčiaujant, bendraujant ir prisimenant vakaro diskoteką ir tikrai gerą muzikantą, įtikusį visų skoniams, laikas bėga greitai, tad tvarkomės, pakuojamės, atsisveikiname su stovyklos direktore Jūrate ir vykstame prie “Memel Nord” bunkeryje įkurtos Pasieniečių veiklos ekspozicijos.
Čia mūsų jau laukia Gediminas, kuris paskirsto svečius į dvi grupes ir, trumpai papasakojęs bunkerio bei jo atkasimo istoriją, vedasi vieną grupę į požemį aprodyti viską iš vidaus…
Likusieji susirenka prie šalia įrengto Lietuvos- Baltarusijos sienos ruožo maketo, pagaminto iš tikrų pasienio stulpų su abiejų valstybių herbais ir iš Lietuvos pusės iškilusiu trijų metrų aukščio tvoros segmentu, viršuje papuoštu spygliuota viela taip vadinamąja “ koncertina”.
Klubo prezidento pasakojimas apie šių valstybių pasienio žymėjimo ypatumus įtikina visus…
Laikrodis tiksi, grupės keičiasi vietomis, norintieji tiesiog lauke vaišinasi karšta kava ir arbata - turime tokią galimybę, praverčia ir Klubo prezidento atvežtas šakotis…
Rolando verdama jo paties prigrybautų voveraičių sriuba su vištiena, bulvytėmis, morkomis, krūva prieskonių ir dar nežinia su kuo, jau kutena nosį ir gomurį, dar dvidešimt minučių ir Rolando samtis tarsi pats skraido ore, pripildydamas dubenėlius fantastiško skanėsto, valgomo tiesiog jūros pašonėje ant išneštų iš bunkerio stalų, kurių kaip ir suolų, užtenka visiems…
Deja, laikas nestovi vietoje, tad po baigiamosios Klubo prezidento kalbos ir padėkų virėjui, dar padiskutuojame, kur galėtų vykti kitų metų sąskrydis, (Klaipėda mielai prabalsuos už Vilnių jeigu ką) šiltai atsisveikiname su kolegomis klubiečiais, dėkojame jiems už atvykimą, svečiai dėkoja mums, jų laukia ilga kelionė namo.
Baigdamas savo ir būrio vardu dėkoju Klubo valdybai, Klubo prezidentui už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę pravesti tokią sudėtingą priemonę, bei už visakeriopą pagalbą ir supratimą organizuojant sąskrydį.
Fotografijos iš renginio:
Antanas Stasaitis >>> čia
Vytautas Zaksas >>> čia
Rolandas Smilingis >>> čia
Fotografės Astos >>> čia
Klaipėdos būrio nariai
Gyvūnų globos klubas „Draugo letena"
