Sekmadienį, kovo 30 d., Panevėžio J. Miltinio dramos teatre įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai “Tarnaukime Lietuvai”. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiemet Pasieniečių klubo teikimu šis medalis nominacijoje „Už visuomeniškai aktualią publicistiką“ įteiktas ir klubo garbės nariui, etikos komisijos pirmininko pavaduotojui, karo istorikui dimisijos pulkininkui leitenantui Algiui Balaišiui.
A. Balaišio nuopelnai valstybės sienos apsaugos istorijos tyrinėjimų ir jos publikavimo srityje yra nenuginčijami. Neturėdamas specialaus istoriko išsilavinimo, labai anksti pradėjo domėtis karybos istorija, o darbo pobūdžiui pasisukus šauktinių karių bei būsimųjų karininkų švietimo ir auklėjimo pusėn – pasinėrė ir į gilesnius istorijos tyrinėjimus. Savo iniciatyva pradėjo lankytis Lietuvos archyvuose, surado ir iškėlė viešumon nemažai laiko dulkėmis užklotų ne tik pasienio apsaugos, bet ir visai Lietuvai svarbių istorinių asmenybių ir įvykių, tokių kaip pirmosios sovietinės okupacijos aukos Aleksandro Barausko arba pasieniečio, 1941 m. birželio sukilimo dalyvio, žuvusio nuo sovietinių smogikų rankos Mykolo Repšio.
Ypač naudingas jo darbas buvo besikuriančiam Pasieniečių muziejui, kurio faktiniu įkūrėju tapo pats A. Balaišis. Vaisinga pretendento veikla istorinių tyrinėjimų srityje išsiliejo į daugelio straipsnių publikacijas įvairiuose leidiniuose bei dviem autoriniais leidiniais „Lietuvos valstybės sienos apsauga 1918–1940 m. Žmonės ir įvykiai“ (2006 m.) ir „Lietuvos valstybės sienos apsaugos karininkai 1918–1940 m.“ (2007 m.). Jis yra ir dviejų kolektyvinių monografijų bendraautoris: 2003 m. kartu su Česlovu Mančinsku ir Ingrida Reikaite išleista „Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos istorija (1918–2000)“, bei 2010 m. kartu su Antanu Dubikaičiu, Giedriumi Mišučiu, Gintautu Surgailiu ir Vytautu Voveriu išleista „Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija“. Šiuos leidinius, įvertinusi A. Balaišio nuveiktus darbus, išleido Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos (VSAT). Dar didelę dalį nepublikuotos istorinės medžiagos apie 1918–1940 m. pasieniečių tarnybą, A. Balaišis yra perdavęs Pasieniečių muziejaus archyvui.
Įkūrus Pasieniečių muziejų, A. Balaišis tapo neetatiniu jo konsultantu, jo žiniomis naudojosi ir kitų muziejų darbuotojai, kolekcininkai. Sėkmingai muziejaus veiklai palaikyti kartu su dar keliais entuziastais, A. Balaišis tapo ir Pasieniečių klubo įkūrimo iniciatoriumi. Buvo išrinktas klubo pirmininku. Juo išbuvo pustrečios kadencijos ir šias pareigas paliko savo iniciatyva jau pablogėjus sveikatai.
Dėl pablogėjusios sveikatos būklės medalį Panevėžyje atsiėmė jo dukra meno istorikė Lina Balaišytė.
Daugiau nuotraukų čia | 
Gyvūnų globos klubas „Draugo letena"
