2016 m. birželio 24 d. buvo organizuotas pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune“, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 75–metį, kuriame dalyvavo ir reprezentavo Pasieniečių klubą, Ignalinos būrio atstovas Mečislav Dubicki.

Žygį organizavo asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriumi, kitais partneriais ir rėmėjais.

Žygis buvo vykdomas Kauno mieste pagal nurodytą žemėlapyje pasirinkto atstumo maršrutą, aplankant nurodytas 25 vietas. Per nurodytą laiką turėjome įveikti pasirinktą atstumą. Atstovaudamas Pasieniečių klubą pasirinkau ir įveikiau didyjį ratą 30 km.

Žygio tikslai:
-pagerbti Lietuvos laisvės kovotojus – 1941 m. birželio sukilėlius, kurie prieš 75 metus kovojo dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės Kaune ir visoje Lietuvoje;
-pagerbti žuvusius ir mirusius Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narius;
-pagerbti žydų Holokausto aukas Kaune;
-pagerbti Lietuvos žydų gelbėtojus Holokausto metu;
-aplankyti vietas Kauno mieste, susijusias su pasipriešinimu sovietiniams okupantams;
-didinti jaunimo ir visuomenės žinias apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Lietuvos laisvės kovotojus, žuvusius dėl Lietuvos nepriklausomybės 1941 m.;
-ugdyti jaunimo pilietiškumą ir patriotizmą, kelti jų sąmoningumą.

Tai tikrai netradicinis pėsčiųjų žygis, nes maršrutas driekėsi Kauno miesto gatvėmis, skverais ir takeliais. Atrodytų kas čia tokio, bet žygio organizatorių pateikti žemėlapiai žygeiviams buvo 75 m. senumo... Nuo to laiko Kaunas gerokai pasikeitė...

Gaila, kad žygio sunkumus teko atlaikyti vienam, kaip visuomet pritrūko laiko susiorganizuoti. Buvo susisiekta su žygeivių entuziastais iš Klaipėdos būrio, bet kai informuoji apie renginį vos ne "išvakarėse", tai suprantama sunku surinkti komandą. Tikėsimės kitais metais bus geriau.

Nedalyvavusiam žygyje sunku suvokti įspūdžius ir emocijas todėl geriausiai tai gali perteikti fotografijos... nuotraukos čia

Mečislav Dubicki
Ignalinos būrio narys

Birželio 15 d. minint sovietų okupacijos ir pasieniečio Aleksandro Barausko 76-ąsias žuvimo metines, Pasieniečių klubui buvo įteiktas VSAT atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899-1940“.

Šį garbingą apdovanojimą klubo prezidentui Vaclovui Zabarauskui įteikė VSAT vadas Renatas Požėla savo įsakyme pažymėjęs, kad medalis skiriamas už žuvusio pasieniečio atminties puoselėjimą bei A. Barausko vardo sklaidą visuomenėje.

Pasieniečių klubas neatsitiktinai susietas su A. Barausko vardu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmieji žuvusį okupacijos dieną pasienietį ir Lietuvos šaulių sąjungos narį prisiminė Varėnos šauliai ir jį pagerbdami 1992 m. Ūtos kaime pastatė atminimo kryžių. Pasieniečių klubui perėmus estafetę iš šaulių, šis svarbus šalies istorijai faktas buvo plačiai išviešintas, surinkta reikalinga medžiaga ir, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui (LGRTC) parėmus, perduota Lietuvos Prezidentūrai. 2004 m. birželio 15 d. atokiame Varėnos rajono Ūtos kaime pareigūno žūties paminėti susirinko tik keletas Pasieniečių klubo narių ir Varėnos šauliai. Po metų, 2005 m. gegužės mėn., Aleksandras Barauskas jau buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi, o birželio mėnesį minint okupacijos dieną LGRTC pastangomis ir lėšomis čia buvo pastatytas paminklinis ženklas. Pasieniečio auka paminėta Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Varėnos rajono visuomenės atstovų bei Alytaus rinktinės šaulių.

2006 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Dubičių užkarda pavadinta Aleksandro Barausko vardu. 2010 m. minint 70-ąsias žuvimo metines VSAT Pasieniečių mokykloje A. Barausko vardu pavadinta karinės taktikos auditorija. VSAT įsigijus naują patrulinį laivą, 2015 m. vasarą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė jam vardą „Aleksandras Barauskas“. Šio laivo įgulos vadui Arūnui Zabičiui (Pakrančių apsaugos rinktinė) šiemet buvo įteiktas šis garbingas atminimo medalis.

Atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899-1940“ sukurtas žymaus Lietuvos monumentalisto grafiko Petro Repšio. Tai ne tik apdovanojimas, bet ir meno kūrinys. Jis turi aversą ir reversą ir nėra nešiojamas prie pareigūno uniformos, bet turi būti eksponuojamas.

VSAT vado įsakymas čia

 

Trečiadienį, birželio 15-ąją, paminėtos 76-osios sovietų okupacijos ir pasieniečio Aleksandro Barausko žuvimo metinės. Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkas A. Barauskas tapo pirmąją 1940 m. okupacijos auka.

Š.m. birželio 11 d. vyko penktasis pėsčiųjų žygis „Pasieniečių keliais“.

Žygio tikslas – atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pirmosios 1940-ųjų metų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, žuvusio pasienio policijos Alytaus baro Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 76-ąsias ir kitų pasieniečių žūties metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą.

Žygio uždaviniai:
- propaguoti pasieniečio profesiją, keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą, aktyvią ir sveiką gyvenseną;
- skatinti keliauti mėgstančių žmonių vienijimąsi, bendradarbiavimą tarp šalies ir užsienio institucijų, įstaigų, organizacijų, įvairių tautų bendruomenių;
- ugdyti pilietiškumą, puoselėti kultūros ir istorines tradicijas;
- tobulinti fizinį ir psichologinį pasirengimą.

Žygio organizatoriai: Pasieniečių mokykla, VšĮ RCE, Pėsčiųjų žygių asociacija.

Žygeivių skaičius - (kas pasakys kiek ten mūsų buvo?)

Žygio be klaipėdiečių nebūna. Tad ir į šį tradicinį (galima sakyti, jubiliejinį) žygį išsiruošė Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariai. Šiame žygyje dalyvavo naujas komandos narys Mindaugas, o būrio branduolys – tai tie patys ištvermingiausieji: Kęstutis, Rimantė, Gediminas, Arūnas ir Rolandas.

Komanda jau ne pirmus metus dalyvauja žygiuose, o šiame žygyje norėjosi parodyti komandos naują veidą – marškinėlius, reklamuojančius Pasieniečių klubo Klaipėdos būrį. Deja, prezentacija neįvyko... Pasikeitus oro sąlygoms teko griebtis atsarginio plano.

Labai gaila, kad keletas komandos senbuvių dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti žygyje. Bet tai ne paskutinis žygis ir jie dar turės galimybę išbandyti jėgas kitais metais.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų komandos rėmėjai VSAT Pakrančių apsaugos rinktinei, suteikusiai galimybę atvykti į šį žygį.

Kaip paaiškėjo žygio atidarymo ceremonijoje, šiemet pagerinti net du rekordai. Žygeivių minioje plevėsavo 5 vėliavos (tiek mažai dar neteko matyti...), iš kurių net keturios Pasieniečių klubui atstovaujančių būrių !!! Su savo būrio vėliavomis dalyvavo Vilniaus, Medininkų, Marijampolės ir Klaipėdos atstovai.

Iškilmingos kalbos, palinkėjimai, instruktažas ir pagaliau duotas startas...

Dažnai kalbos prasideda fraze “koks oras?“ Apie orą šį kartą reiktų pakalbėti išsamiau. Buvo saulėta, dangum plaukė pilki debesėliai, vėsoka... Galima sakyti, žygiui sąlygos idealios. Kol kas...

Nuėjusi vos keletą kilometrų visa virtinė žygeivių, kiek tik pateko į akiratį, staiga sustojo, čiupo kiekvienas kuprines ir jau po minutės pasipuošę įvairiaspalviais apsiaustais lyg vaiduokliai ėjo toliau. O lietus lijo ir lijo beveik nenustodamas.

Lietus, žinoma, apsunkino žygiavimą, bet gamtoje nebūna blogo oro, būna tik bloga apranga...

Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vyksta daug renginių, kuriuose madinga skirti nominacijas. Šis žygis galėtų pelnyti šlapiausio žygio nominaciją.

Organizatoriai, kaip visada, pasistengė ir žygio maršrutą suplanavo taip, kad būtų aplankyti visi pagrindiniai šioje trasoje esantys reikšmingi objektai - Medininkų memorialas, valstybės siena, Aukštojo kalnas, Juozapinės kalnas ir, žinoma, Medininkų pilis.

Medininkų pilyje žygeivių laukė pasienietiška košė, kurios pavalgius ir sušilus lengviau buvo įveikti paskutinius kilometrus iki finišo.

Pasieniečių klubo
Klaipėdos būrio vado pavaduotojas
Rolandas Smilingis

https://www.facebook.com/groups/500113743422023/ Daug nuotraukų prisijungus į Facebook

Vilniaus būrio narių foto čia