Š.m. lapkričio 12 d. Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio nariai vėl išsiruošė į žygį. Šį kartą lankėmės Aukštaitijoje, Paliūniškyje, Panevėžio rajone, pėsčiųjų žygyje "Aukštaitijos keliais".

Į žygį kaip visuomet išsiruošė aktyviausi Būrio nariai: Gediminas su dukra Gabriele, Rimantė, Sandra, Vytautas ir Rolandas su sūnum Algirdu. Ir žinoma su Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio vėliava.

Žygio organizatoriai (renginį organizavo žygeivių klubas „Xkilometras“) mums parengė dejas trasas 26 ir 44 kilometrų.

Klaipėdiečiams šiame regione žygiuoti teko pirmą kartą, todėl ir įspūdžių čia buvo gausybė.

Paliūniškyje sutikome ir kolegą iš Ignalinos būrio – Mečislavą Dubickį, kuris tikriausiai ir buvo vienintelis pasieniečių atstovas be klaipėdiečių. Beje kolega Mečislovas pasirinko ilgesnę trasą - pasak organizatorių 44 kilometrų, bet įveikus ją daugumos nuomone ji buvo kur kas ilgesnė. Gal būt prie to prisidėjo sniegas ir ledas, bet nuovargis praeina. 

Bet pradėkim iš pradžių. Žygiams visada ruošiuos atsakingai... Iš vakaro susiruošiu ir aprangą ir užkandžius ir kt. Šiam žygiui taip pat, ir atrodė, kad viskas einasi „pagal planą“... vidurnaktį suskamba telefonas, pažystamas balsas ragelyje klausia ...“ ar tau viskas gerai?...“ teko ilgokai mykti į ragelį kol pradėjau suvokti kas vyksta... nugi pramiegojau !

Pagaliau kelyje, už lango tamsu ir nelieka nieko kito kaip pratęsti ryto sapną.

Kai pavyko prasibudinti pirmas įspūdis – kiek sniego !!! Už lango tikra žiema...

Be sniego staigmenos šiame žygyje tokių neįprastų reginių Būrio nariams buvo ir daugiau, kaip štai apšilimo mankšta žygio dalyviams...

Toliau kaip visada – iškilmingos kalbos, palinkėjimai ir t.t ir štai duotas startas. O miško gražumas žiemą mmm, (beje Klaipėdoje sniego nėra...).

Yra tekę žingsniuoti žiemą, o štai čia kiekviename kontrolės poste buvo karštos arbatos..., tai dar viena maloni smulkmena.

Dar vienas malonus netikėtumas laukė antrame kontrolės poste, kur žygeiviams buvo surengti tikrai karališki pietūs. Pietums meniu buvo: karštų barščių sriuba, kastinis ir virta bulvė su „lupynom“, iš šaltų užkandžių – rūkyta šoninė su svogūniukais ir duona, naminis varškės sūris net dviejų rūšių, agurkėliai, labai skani arbata, sausainiukai, dar kažkas sakė „buvo“ saldžių sūrelių... gal dar ko nors nepamačiau.

Šioj vietoj labai į temą viena iš frazių pasakytų komedijiniame filme „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“ ir lai atleidžia kalbininkai ir lituanistai, bet ši frazė geriausiai ir skamba originalo kalboje - ...“за чей счёт этот банкет?“ (kieno sąskaita toks banketas).

O “banketą“ buvo iš ko pakelti. Šio žygio organizatoriai tikrai turėjo solidžių rėmėjų tai:

IĮ "Petro mesinė";
UAB "Medvinta";
AB "Pieno žvaigždės"; 
MB "Maksimali švara"; 
Sporto ir sveikatingumo klubas "IR TAU";
Alfonso Smetonos šaulių 5-oji rinktinė;
KASP 5-oji rinktinė.

Taip pat gausus būrys partnerių:

Pėsčiųjų žygių asociacija;
Panevėžio rajono savivaldybė;
Puodžiūnų bendruomenė;
Paliuniškio pagrindinė mokykla;
Paliuniškio bendruomenė;
Karsakiškio bendruomenė.

Klaipėdos būrys taip pat turi savo nuolatinį rėmėją tai Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė, kuri visuomet gelbsti Klaipėdos būrį suteikdama transporto priemonę.

Na ir nežiūrint į tai, kad palyginus su kitais žygiais šis nebuvo iš lengvųjų, bet Klaipėdos būrio nariai sėkmingai įveikė pasirinktą trasą ir pasipuošę diplomais ir medaliais saugiai sugrįžo namo.

Daugiau fotografijų čia  ir Socialinio tinklo "Facebook" grupėje PASIENIEČIŲ KLUBAS

Pasieniečių klubo

Klaipėdos būrio vado pavaduotojas

Rolandas Smilingis

Antradienį Prezidentūroje Vilniuje apdovanoti jubiliejinio dešimtojo Konstitucijos egzamino nugalėtojai.

Džiugu kad apdovanotųjų gretose ir mūsų - Pasieniečių klubo narys Virginijus Andrius Bukauskas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prezidenturoje-apdovanoti-konstitucijos-egzamino-nugaletojai.d?id=72672324&com=1&no=0&s=2

Šaltinis www.delfi.lt

Pasieniečių mokykla penktadienį, š. m. spalio 21 d., iškilmingai minėjo 25-ąsias veiklos metines.

Prieš 25 metus, 1991 m. spalio pabaigoje, Sniečkuje (dabar Visaginas) pradėjo veikti tuometinės Pasienio apsaugos tarnybos Mokymo centras. Čia pirmieji pasienio karininkai pradėjo apmokyti būtinosios tarnybos karius, taip pat pradėtos komplektuoti mokomosios kuopos.

1999 m. rugsėjo 1 d. Mokymo centras reoganizuotas į Visagino pasieniečių mokyklą. Prieš 9 metus, 2007-ųjų spalio 25 d., Medininkuose (Vilniaus r.) buvo atidarytas VSAT Pasieniečių mokyklos kompleksas. Tai buvo didžiausias VSAT vykdytas projektas Lietuvai rengiantis prisijungti prie Šengeno erdvės. Nuo tol pasieniečių rengimas persikėlė iš Visagino į Medininkus.

Šiam įvykiui įamžinti mokyklos kieme pasodintas ąžuoliukas.

Renginio metu mokyklos bendruomenę sveikino Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, VSAT vadas Renatas Požėla, VSAT rinktinių vadovai, buvę mokyklos viršininkai, Pasieniečių klubo prezidentas ir valdybos nariai, mokyklos bendradarbiavimo partneriai iš Lietuvos ir užsienio bei kiti svečiai.

Pasieniečių klubas šia proga Pasieniečių mokyklos bendruomenei padovanojo beveik 6 kg šventinį tortą. Tai jau tampa gražia tradicija, kai klubiečiai taip pasveikina pagrindinę pasienietiško profesionalumo kalvę - pirmasis tortas buvo įteiktas mokyklos 20-ies metų proga.

Klubo valdyba

Daugiau fotografijų čia 

Šiemet, minint 85-ąsias pasieniečio Jurgio Kybarto žuvimo metines, organizuotas puikus renginys - žygis pėsčiomis vaizdingais Neries upės krantais ir vietomis, kur 1920-1939 m. ėjo istorinė demarkacinė linija, skyrusi Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Žygio dalyviai, kurių susirinko apie 500 - aplankė ir J. Kybarto kapą Vievio kapinėse ir paminklą jo žuvimo vietoje.

Žygio iniciatorė - Neries regioninio parko direkcija pavadino jį - „Tarpukario istorijos vingiai prie Neries“. Prie renginio organizavimo prisidėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Renginyje dalyvavo Elektrėnų savivaldybės, kuri rūpinasi pasieniečio kapo ir paminklo priežiūra, atstovai. Pasieniečių klubą šį kartą gausiausiai  atstovavo Klaipėdos būrio nariai, atvyko valdybos nariai ir pavieniai klubiečiai iš kitų būrių.

Žygio trasa driekėsi apie 19 km  ir buvo suskirtyta į 4 etapus. Startas buvo duotas Vievyje, kur kapinėse palaidotas 1931 m. spalio 4 d. tarnyboje žuvęs pasienio policininkas J. Kybartas. Jo atminimas pagerbtas tylos minute ir žygeiviai patraukė Baltamiškio kaimo link - į pareigūno žuvimo vietą. Nuo 1937 m. čia išlikęs paminklas. Prie jo  - VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečių garbės sargyba. Čia žygeiviai galėjo kiek pailsėti ir atsigaivinti, nes diena pasitaikė išskirtinai šilta, vasariška. Prie paminklo savo mintimis apie to laikotarpio Lietuvos tarptautinę padėtį ir santykius su kaimynine Lenkija pasidalino žinomas istorikas Česlovas Laurinavičius.

Kito etapo trasa ėjo miško keliukais iki Ausiutiškėse įrengto stendo apie demaktacinės (administracinės) linijos istoriją ir ją žymėjusios gairės muliažo.  Ten vėl keliautojai galėjo pailsėti ir pasiklausyti istoriko trumpos paskaitos.

Karageliškių kaime, kur I Lietuvos Respublikos laikais buvo įsikūręs Pasienio policijos Trakų baro pasienio punktas ir konfiskuotų prekių parduotuvė, jau gerokai pavargusių žygeivių laukė garuojanti pasienietiška košė. Čia buvo galima apžiūrėti nedidelę fotografijų parodą apie pasieniečių gyvenimą prie Neries. Čia trumpai apie tų dienų įvykius savo prisiminimais pasidalino šio baro viršininko anūkas, kuriuos jam yra pasakojęs jo tėvas.

Paskutiniame etape trasa vedė iki Panerių dvaro: su jo istorija, čia kažkada vykusiu gana intensyviu gyvenimu prisiminimais pasidalijo vietiniai gyventojai. Buvo galima apsilankyti ir dvaro viduje, apžiūrėti fotonuotraukų parodą.

Žygiui pasibaigus visi buvo pakviesti vakare apsilankyti Karamzinų pilkapyne, kur įvyko grupės "Skylė" su savo patriotinėmis dainomis garsėjančia daininke Aiste Smilgevičiūte koncertas.

Pasienio policijos sargybinis J. Kybartas gimė 1889 m. Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929 m. lapkričio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro sargyboje.

Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo pastūmėti į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis.

1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė Demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino.

Spalio 4 d. rytą pasienietis J. Kybartas tikrino vietą, kurioje pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas J. Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė.

Po šio tragiško incidento buvo sudaryta abiejų šalių bendra komisija įvykiui ištirti. Lenkijos pusė įrodinėjo, kad Lietuvos pasienietis nukautas jų teritorijoje, nors faktai rodė ką kita. Dėl šio įvykio Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiuntė notą Tautų Sąjungai.

J. Kybartas buvo iškilmingai palaidotas Vievio kapinėse, dalyvaujant sienos apsaugos pareigūnams, šauliams ir gausiam būriui visuomenės narių.

Praėjus keleriems metams J. Kybarto žūties vietoje Baltamiškio kaime buvo pastatytas paminklas. Atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. Paminklas buvo pastatytas už Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų. Jis yra unikalus, nes tuo metu Lietuvos - Lenkijos pasienyje žuvo ne vienas Lietuvos pasienietis, tačiau tik J. Kybartui buvo pastatytas paminklas.

Renginiai J. Kybarto žuvimo vietoje organizuojami kasmet. Tai yra vienas iš sėkmingai įvykdytų Pasieniečių klubo veikos projektų. Galime pasidžiaugti, kad pasieniečio atminimas kasmet pagerbiamas vis plačiau.

Daugiau fotografijų čia